Dėl netinkamai parašytų vaistų anotacijų dermatologams kasdien tenka gydyti nuo saulės ir vaistų reakcijos nukentėjusius pacientus.

"Augalai, kosmetika ir vaistai yra didžiausi mėgstančių pasikaitinti saulutėje priešai. Yra apie šimtas augalų, kuriems prisilietus prie odos ir žmogui pabuvus saulėje, odos ir augalo tiesioginio kontakto vietoje atsiranda pūslės. Visi puikiai žino rūtos veikimą. O renkantis kosmetikos gaminius reikėtų atkreipti dėmesį į psoralenus. Jų būna kvepaluose, kremuose ir daugybėje kitų kosmetikos priemonių. Vis dėlto, dažniausiai man tenka gydyti vaistus vartojančius žmones, kurie nesisaugojo saulės spindulių. Medikamentų, kurie gali sukelti fototoksines ar fotoalergines reakcijas yra be galo daug. Tad turime būti budrūs", – sakė prof. Gerimanta Balevičienė.

Specializuotose dermatologų knygose išvardinti vaistai, kurie gali sukelti fototoksinį arba fotoalerginį dermatitą. Tai maždaug pusė tūkstančio medikamentų. Nemažą jų dalį vartojame dažnai. Štai keletas dažniausiai vartojamų:

• Antibiotikai (sulfanilamidai, tetraciklinai);

• Diuretikai (skatinantys šlapimo išsiskyrimą);

• Antihipertoniniai vaistai (mažinantys kraujospūdį);

• Nesteroidiniai priešuždegiminiai (naproksenas, ibuprofenas, ketoprofenas);

• Psoralenai;

• Salicilo rūgštis;

• Aspirinas;

• Oraliniai kontraceptikai;

• Antidepresantai.

Ilgas ir brangus gydymas

Fototoksinis dermatitas – tai fotocheminė reakcija, sukelta spinduliavimo ir fotoalerginės medžiagos. Jo pasekmė – į nudegimą saulėje panašus odos sudirginimas. Gali iškilti mažesnės ar didesnės pūslės, parausti, perštėti oda.  

"Mano klinikinėje praktikoje teko susidurti su pacientais, naudojusiais tepalus, savo sudėtyje turinčius ketoprofeno. Šio medikamento ir saulės poveikio sukeltas fototoksinis dermatitas gydomas ilgai. Mažiausiai porą savaičių ar mėnesį žmogus būna nedarbingas. Toksinams per kraujotaką išplitus po visą kūną, juntama bendra prasta savijauta – pakyla temperatūra, gali atsirasti šaltkrėtis, žmogui silpna, patinsta galūnės. Dėl to žmogus paprasčiausiai negali užsivilkti drabužių. Susiformavusios pūslės būna labai plonos ir nuo menkiausio prisilietimo gali trūkti, iš jų teka skystis, kuris dar labiau erzina odą", – pasakojo dermatologė Renata Jankovska.

Dvi savaitės gydymo ligoninėje valstybei kainuoja maždaug 2 tūkst. litų. Jeigu žmogus gydosi namie – už vaistus jam tenka sumokėti kelis šimtus litų.

Dermatologų rekomendacijos

Pasak gydytojo dermatovenerologo Jono Lauraičio, dažnai žmonės vartoja medikamentus, nežinodami vaisto sudėties ir veikimo, retas kuris skaito apie pašalinius vaisto poveikius. Gydytojas ar vaistininkas turėtų pacientui suteikti teisingą informaciją apie medikamentus ir žalingą saulės poveikį. Kadangi žmogus negauna informacijos, kasmet daugėja sergančiųjų fototoksiniais/ fotoalerginiais dermatitais.

Kaip apsisaugoti nuo saulės sukeltų pažeidimų? "Vartojantys medikamentus turėtų vengti buvimo saulėje tiek laiko, kiek yra rekomenduojama. Jeigu vaistas vartojamas ilgą laiką, vadinasi, buvimas saulėje turėtų būti visiškai apribotas. Taip pat vertėtų pasirinkti tinkamus drabužius, saugančius nuo saulės spindulių. Ir būtinai naudokite preparatus, apsaugannčius nuo žalingo saulės spindulių poveikio. Preparatų SPF turi saugoti ir nuo UVB, ir nuo UVA tipo saulės spindulių. Taip pat šie preparatai turi būti fotostabilūs ir atsparūs vandeniui", – sakė J.Lauraitis.