Seimo kontrolierius įstaigos vadovas Romas Valentukevičius, atlikęs tyrimą dėl Lietuvoje pakeistos onkologijos sistemos, padarė išvadą, jog anksčiau ši sistema veikė efektyviau. Anot jo, didėjantis sergamumas onkologinėmis ligomis įrodo, kad Vyriausybė turėtų skirti onkologijai prioritetinį dėmesį.

Seimo kontrolieriaus nuomone, viena didžiausių problemų yra ta, kad Lietuvoje buvo neapdairiai sugriauta onkologijos sistema, likviduoti anksčiau veikę 44 onkologų specialistų kabinetai.

„Tenka tik apgailestauti, kad gydytojo onkologo specializacijos nebeliko ir Medicinos fakultete: onkologiniai susirgimai yra, jų kasmet vis daugėja, šiomis ligomis kasmet suserga vis jaunesni žmonės, o sveikatos apsaugos sistemoje dirbantys pareigūnai priėmė sprendimą, kad tokius susirgimus gydantys specialistai, deja, nebereikalingi. Dėl nežinomų priežasčių manoma, kad šiandien onkologija gali užsiimti bet kuris medikas“, - kalbėjo R.Valentukevičius.

Vilniaus universiteto Onkologijos instituto duomenimis, Lietuvoje kasdien vėžio diagnozę išgirsta apie 50 žmonių. Iš viso šia liga serga per 70 tūkst. žmonių, o penktadalis Lietuvos gyventojų būtent nuo vėžio.

„Tokia padėtis Lietuvoje turėtų versti rimtai susirūpinti ne tik gydytojus onkologus, bet ir tuos pareigūnus, kurie sprendžia valstybės politikos, sveikatos politikos ir jos finansavimo klausimus. Būtina, kad Lietuvoje onkologija, kaip ir kitose Europos šalyse, būtų laikoma prioritetine sveikatos apsaugos sritimi“, - tvirtino Seimo kontrolierius.

Daugelyje Europos šalių, taip pat Japonijoje ir JAV, įkurti šalių nacionaliniai vėžio institutai, koordinuojantys onkologijos srities veiklą nacionaliniu mastu, taikantys piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas bei užtikrinantys sėkmingą gautų rezultatų diegimą gydant sergančiuosius onkologinėmis ligomis. Seimo kontrolierius, atsižvelgdamas į kitų Europos šalių, Japonijos, JAV patirtį, siūlo įsteigti Nacionalinį vėžio institutą, kuris galėtų koordinuoti šalyje vykdomus onkologinius ir su jais susijusius tyrimus, taikytų piktybinių navikų prevencijos ir profilaktikos programas bei užtikrintų tyrimų rezultatų diegimą gydant onkologinius ligonius.

Seimo kontrolierius, atlikęs tyrimą savo iniciatyva, tvirtina, kad, vykdant medicinos reformą buvo pakeista gerai funkcionavusi onkologinės pagalbos sistema: sergantiesiems vėžiu tapo sunkiau prieinama medicinos pagalba, atsirado didžiulės ligonių, laukiančių tyrimų ir konsultacijų, eilės, ant šeimos gydytojų pečių gula pagrindinė atsakomybė už naujas vėžio aukas.

Seimo kontrolierius viliasi, kad šeimos gydytojams, kurie taps ir onkologais, bus sudarytos sąlygos reguliariai gilinti savo žinias onkologijos srityje, nes tik anksti diagnozuotą vėžį įmanoma įveikti.

„Niekam ne paslaptis, kad tik laiku diagnozavus ligą arba užbėgus už akių jos atsinaujinimui būtų iš esmės padėta vis gausesniam onkologinių susirgimų kamuojamam mūsų šalies gyventojų ratui. O taip pat būtina skirti lėšų naujų technologijų, kuriomis naudojantis būtų galima individualizuoti kiekvieno paciento gydymą, nes pasaulinė praktika yra įrodymas, kad gydymo rezultatai tiesiogiai priklauso nuo turimos modernios diagnostikos ir gydymo aparatūros, nuo naujų technologijų įdiegimo į klinikinę praktiką, nuo šiuolaikinių gydymo metodų taikymo“, - tvirtina Seimo kontrolierius. ­

Tačiau susiklosčiusia padėtimi, anot Romo Valentukevičiaus, būtina susirūpinti kuo skubiau, o  onkologiją, kaip ir daugelyje Europos šalių, paversti prioritetine sveikatos apsaugos sritimi. Tada automatiškai daugiau dėmesio būtų skirta profilaktinėms patikros programoms, labai padėtų ir atkurta onkologinių pacientų stebėsenos sistema.

Pažymą apie atliktą tyrimą savo iniciatyva Seimo kontrolierius pateikė sveikatos apsaugos ministrui Algiui Čaplikui ir paprašė atsižvelgti į išvadas bei rekomendavo dar kartą išanalizuoti aptartą problemą ir kuo skubiau teikti savo siūlymus. Pažyma taip pat buvo pateikta Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui Antanui Matului ir Vyriausybei.