„Seksas gali būti dėl to, kad žmonės nori palaikyti ryšį, turėti vaikų, patvirtinti vyriškumą arba moteriškumą, nori naujumo, pažinti kitą lytį. [...] robotai gali suteikti gal net didesnį malonumą, negu šiandien yra patiriamas. Bet tai nereiškia, kad seksas išnyks“, – pabrėžia psichologas.

Į žmogų panašių robotų tėra keletas

Pastaruoju metu pasaulyje daugėja įvairiausių robotų, kurie gali suteikti seksualinį malonumą. Tų robotų yra įvairiausių: kai kurie gali net prakaituoti, o Šveicarijoje artimiausiu metu bus atidarytas baras, kur klientas, susimokėjęs 60 eurų, gaus gėrimą ir galimybę patirti seksualinių nuotykių ne su žmogumi, o su robotu.

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Automatikos katedros docentas Tomas Launeckas sako, kad apie tai kalbėdami mes iškart įsivaizduojame robotą, panašų į žmogų, bet gal net pusė jų yra paprasčiausi vibratoriai. O tokių, kurie sukonstruoti panašūs į žmogų, yra tik keletas.

„Pirma, žmogus yra šiltas, o bet koks technologinis įrenginys bus šaltas. Jo tekstūra gal ir bus panaši, tą galima padaryti. Bet tiek drėgmė, tiek temperatūra, tiek kvapas, savaime suprantama, dar nebus toks“, – vardija robotikos specialistas.

Be to, pastebi jis, nors jau galima sukurti robotą, kuris išskirs prakaitą, tačiau dar nėra nė vieno roboto, kuris judėtų taip natūraliai, kaip žmogus, – kol kas to neįmanoma padaryti, taigi judesys bus labai techniškas.

Dar viena problema, kalba T. Launeckas, kad robotai tikrai ges (kuo jie gudresni, tuo didesnė tikimybė), o pasekmės gali būti įvairios: „Pramoniniai robotai, plačiai naudojami gamyklose, yra vieninteliai, sukėlę žmogaus mirtį. Nors, žinoma, ir į juos diegiamos apsaugos, kad pasitaikytų kuo mažiau nelaimingų atsitikimų, – tarkim, kad robotą prireikus būtų galima sustabdyti. O elektra gali nutrenkti tik tada, jei robotas fiziškai pažeistas. Kitu atveju visi elektroniniai prietaisai nuo to iš esmės apsaugoti.“

Reikalingi tiems, kurie ieško naujovių

Paklaustas, ar gali ateiti tokia diena, kai robotas seksualiniame gyvenime taps labai reikšmingas, T. Launeckas sako, kad tolimoje ateityje riba tarp žmogaus ir roboto netgi gali ištirpti. Tačiau Mykolo Romerio universiteto profesorius G. Navaitis pastebi, kad šiuo atveju kalbama tik apie vieną ir labai siaurą gyvenimo pokyčių aspektą.

Jo teigimu, pasaulis neišvengiamai juda ta kryptimi, kai robotas ims dirbti vietoj žmogaus. Žinoma, kūrybinį, mokslinį, meninį darbą vargu ar kada atliks, bet mes tikrai gyvensime visai kitame pasaulyje.

„Kalbame, kad robotas kažką pakeis sekso srityje, bet seksas nėra vien malonumas. Seksas gali būti dėl to, kad žmonės nori palaikyti ryšį, turėti vaikų, patvirtinti vyriškumą arba moteriškumą, nori naujumo, pažinti kitą lytį. Daugybė priežasčių gali skatinti seksą. Viena jų – malonumas. Matyt, robotai (ir ne tik jie) gali suteikti gal net didesnį malonumą, negu šiandien yra patiriamas. Bet tai nereiškia, kad seksas išnyks, nes seksas nėra vien malonumo šaltinis. Jis suteikia daug kitų dalykų“, – pabrėžia psichologas.

Seksualinėje srityje robotai, anot G. Navaičio, veikiausiai reikalingi tapo ieškant naujovių, naujų įspūdžių ir patirčių. Kita priežastis – kad ne visi, pavyzdžiui, kai kurie negalią turintys žmonės, gali turėti visavertį seksualinį partnerį.

„Vis dėlto žmonių, kuriems reikia tokių pojūčių, tikrai nėra labai daug, kitaip ši paslauga ir pramonės sritis būtų pažengusi nepaprastai toli. Taigi paklausa nėra tokia didelė, kaip kartais gali pagalvoti skaitydamas populiarią blizgančią spaudą – tiesiog tokiems žurnalams patinka rašyti apie ką nors išskirtinio“, – pastebi profesorius.

O žmonės, įsitikinę, kad tokiomis temomis kalbėti per radiją negalima, G. Navaičio nuomone, greičiausiai norėtų gyventi jaukiame pasaulyje, kuris toks pažįstamas, kuriame nėra pokyčių. Nes net vaikai šiandien internete gali pamatyti tokių dalykų, kad toks pokalbis atrodo tiesiog vaikų žaidimas.

„Reikia priimti besikeičiantį pasaulį. Robotas intymioje srityje yra smulkmena, niekelis. Pasaulis keičiasi daug esmingiau, nes robotas perima darbą. O kaip atrodys pasaulis, kuriame didžioji dalis žmonių neturės darbo? Ką jie veiks? Kaip jie suteiks prasmę savo gyvenimui? Tai daug sudėtingesnis klausimas, į kurį bando atsakyti naujos socialinės minties kryptys, tarkim, vadinamoji laimės ekonomika“, – atkreipia dėmesį psichologas.