„Gydytojas, tyręs mano seserį dėl nevaisingumo, nustatė, kad ji ir jos vyras yra visiškai sveiki. Tačiau jis patarė apsigyventi atskirai nuo itin priekabios anytos. Ar tikrai jai reikia paisyti šio beveik mistiško patarimo?", - klausia mūsų skaitytoja Gintarė.

Anot medikų, sąlygos, kuriomis gyvena šeima, iš tiesų turi daug įtakos intymiems žmonių santykiams ir pastojimo procesui. Nuolatinių konfliktų atveju itin pažeidžiama būna moters nervų sistema, o juk procesuose, kuriais pradedama nauja gyvybė, dalyvauja ne tik moters kiaušialąstė ir vyro spermatozoidai, bet ir abiejų tėvų organizmai.

Nematomos sielos žaizdos

Medikams seniai žinoma, kad stiprūs išgyvenimai gali sutrikdyti reprodukcinės sistemos funkcijas ar net visiškai jas blokuoti. Egzistuoja netgi tokie reiškiniai, kaip karo veiksmų metu dingusios mėnesinės, stresinė kiaušidžių disfunkcija ar psichogeninis nevaisingumas.

Taigi nuolatinės įtampos lydimas gyvenimas iš tikrųjų gali nulemti, kad moteris negalės pastoti. Taip gali nutikti dėl to, kad, pavyzdžiui, spazmuojant vidaus raumenims, organai nebus aprūpinami būtinosiomis medžiagomis. Tokiu atveju net būna nesvarbu, su kuo susijusi ta įtampa.

Tai gali būti ir didžiuliai krūviai darbovietėje, ir sudėtinga situacija namuose, ir išgyvenimai dėl mylimo žmogaus ir net... didžiulis troškimas susilaukti kūdikio. Juk nuolat ramybės neduodančios mintys, kamuojančios kiekvieną dieną, virsta nuolatiniu giliu stresu.

Organizmo streikas

Fiziologiniam lygmenyje ilgalaikis stresas palieka savo žymę visų organų ir sistemų funkcijose, įskaitant ir tas, kurios atsakingos už giminės pratęsimą. Patiriant stresą, silpnėja imunitetas, mažėja kiaušintakių judrumas, įvyksta pokyčių kiaušidėse ir gimdos kaklelyje. Nukenčia ir viršutiniai smegenų centrai. Tai gali sukelti hormonų veiklos svyravimus, kurie taip pat mažina galimybes pastoti. Šiuos pokyčius praktiškai neįmanoma arba labai sunku nustatyti.

Išeitis iš užburto rato

Kovojant su nevaisingumu, psichogeninius faktorius, susijusius su psichikos būkle, įveikti yra turbūt sunkiausia. Dažniausiai jie pasireiškia veiklioms, protinį ar kūrybinį darbą dirbančioms moterims, kurioms jau būna sukakę „ne 18 metų". Įveikti šį klastingą sutrikimą ne visada padeda net medikamentinis ir fizioterapinis gydymas, nekalbant apie tai, kad nesant akivaizdžių traumuojančių momentų pacientės istorijoje, atpažinti slaptas, psichologines problemas įmanoma tik užmezgus pasitikėjimu grįstą kontaktą su gydančiu gydytoju, nevaisingumo specialistu ar net psichologu.

Jei nepadeda konservatyvusis gydymas, kuriuo siekiama normalizuoti medžiagų apykaitą, galima pasitelkti aplinkinį kelią, kuris padeda įveikti ties dvasiniais išgyvenimais užstrigusį organizmą. Tai šiuolaikiniai nevaisingumo gydymo metodai – ICSI (intracitoplazminės spermatozoido injekcijos) ir dirbtinis apvaisinimas. Esant neaiškioms nevaisingumo priežastims, daugeliu atvejų šie metodai greitai padeda susilaukti kūdikio. Tik taikyti juos reikia gerai ištyrus abu sutuoktinius.

Gelbstinčios mintys

Nevaisingumo ir socialinio nevisavertiškumo suvokimas jau pats savaime kelia didžiulį stresą. Jis užtemdo gyvenimo džiaugsmą ir priverčia į gyvenimą žvelgti pro „juodus akinius". Tai dar labiau pagilina nevaisingumo problemą.

Jei nesėkmės pastojant tęsiasi vienerius, dvejus, trejus metus, o stresas vis stiprėja, labai svarbu rasti geranoriškus specialistus, kurie stabilizuotų situaciją. Pamatysite, kad kovoje už gyvenimo džiaugsmą esate ne vieni. Būtent tuo metu, kai atgausite pasitikėjimą ir jėgas, užsimegs nauja gyvybė. Juk susilaukus naujagimio, jums taip pat prireiks ir jėgų, ir energijos jį auginant.