Artėjant Pasaulinei hepatito dienai, kuri minima liepos 28 d., Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras (ULAC) surengė apskritojo stalo diskusiją „Lytiškai plintančios infekcijos ir hepatitai – jaunimo ligos“. 

Susitikimo metu specialistai aptarė lytiškai plintančių infekcijų (sifilio, gonorėjos, chlamidiozės) ir virusinių hepatitų  epidemiologinę situaciją Lietuvoje ir aktualiausias problemas, su kuriomis susiduria gydytojai praktikai, laboratorijų darbuotojai bei jų pacientai. 

„Nors sergamumas lytiškai plintančiomis infekcijomis pastaruoju metu nežymiai sumažėjo, lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia vis daugiau jaunų žmonių. Tai rodo, kad jiems trūksta žinių: dažnai neįvertinama užsikrėtimo rizika ir šių infekcijų grėsmė“,   – teigė Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro direktorius prof. dr. S. Čaplinskas. 

Šeimos planavimo ir seksualinės sveikatos asociacijos direktorė, gydytoja Esmeralda Kuliešytė ak  centavo lytinio švietimo problemą. Ji pažymėjo, kad jaunimas dažnai vengia apsilankyti pas gydytojus. Ypač nepilnamečiai, kurie tyrimus atlikti gali tik su tėvų ar globėjų žinia.

Kita problema – LPI tyrimai yra brangūs, todėl nėra prieinami moksleiviams ir studentams. 

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro gydytojas Algirdas Šumila atkreipė dėmesį, kad barjerinės apsaugos priemonės – prezervatyvai, galintys sumažinti riziką užsikrėsti šiomis infekcijomis, naudojami retai arba visai nenaudojami, todėl plinta LPI. 

ULAC duomenimis, Lietuvoje lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrečia daugiau vyrų nei moterų, dauguma – miestų gyventojai. Tai 20-34 metų amžiaus asmenys, turintys tik vidurinį išsilavinimą. Dauguma lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtusių vyrų nurodė, kad turėjo 2-3 lytines partneres per pastaruosius vienerius metus, moterys – vieną. 

Kiekvienais metais LPI išaiškinama tarp moksleivių: pernai išaiškinta 10 sifilio, 13 gonorėjos, 3 chlamidiozės susirgimo atvejai.  Nėščiųjų sveikatos patikros metu visos moterys yra tiriamos dėl ŽIV ir sifilio.

Šios patikros metu pernai išaiškintos 24 sifiliu užsikrėtusios nėščiosios. Tai netiesiogiai atspindi, kad sifilis tarp gyventojų Lietuvoje yra paplitęs. Pavyzdžiui, lyginant sergamumą sifiliu tarp ES šalių Lietuvos sergamumo rodiklis yra tarp aukščiausių – trečioje vietoje (po Rumunijos ir Maltos). 

Pernai užregistruotas vienas sifiliu užsikrėtęs naujagimis (infekcijos perdavimas iš motinos vaikui nėštumo ar gimdymo metu). 

Sergamumas virusiniu hepatitu B (VHB), kuris plinta ne tik per kraują, bet ir lytinių santykių metu, pastaraisiais metais mažėjo dėl vakcinacijos. Tačiau tikėta, kad tam tikra dalis lytiškai aktyvaus jaunimo (vyresnių nei 15 metų) yra nepasiskiepiję nuo VHB, todėl yra imlūs šiai infekcijai. Tik nuo 1998 m. vis  i kūdikiai pradėti skiepyti nuo VHB bei skiepyti dvylikamečiai 2002 -2010 m.