Specialistų teigimu, netiesa, kad gimstamumas Lietuvoje skatinamas: esama situacija esą palanki formuotis nebent vieno vaiko šeimoje tendencijai.

Pastebima, kad šalyje santuokas kuria ir vaikų susilaukia vis vyresnės poros, mažėja pametinukų. Ateityje, anot pašnekovų, dar laukia ir kuriam laikui atsigavusio gimstamumo rodiklių kritimas, o vis daugiau lietuvių gims oficialiai neįformintose šeimose.

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininko Tomo Šalkausko, demografės Vlados Stankūnienės, Nacionalinis aktyvių mamų sambūrio (NAMS) valdybos narės Rasos Paulavičienės ir Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidento Liutauro Labanausko lrt.lt teiravosi naujausių statistinės lietuviškos poros šeimos planavimo tendencijų.

Tuokiamasi ir vaikų susilaukiama vyresniame amžiuje

Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininkas T. Šalkauskas pastebi, kad pastaraisiais metais moterys Lietuvoje gimdo vis vėlyvesniame amžiuje.

Pašnekovo turimais duomenimis, 35 proc. visų vaikų 2009 m. Lietuvoje pagimdė moterys nuo 25–29 m. Tuo metu dar 2000-aisiais 33 procentus visų vaikų pagimdė moterys nuo 20 iki 24 m. 2009-aisiais 20–24 m. moterys pagimdė 22 proc. vaikų.

2000-aisiais 30–34 m. moterys pagimdė 18 proc. vaikų, tuo metu 2009–aisiais tokio amžiaus moterys pagimdė 24 proc. vaikų.

Kaip pastebi demografė V. Stankūnienė, jeigu prieš 20 m. pirmą vaiką kraštietės gimdydavo būdamos 23 m., tai dabar pirmosios atžalos statistinės lietuvaitės susilaukia būdamos 26 m.

„Bet jeigu palygintume su kitomis šalimis, tai netgi dabar mūsų moterys dar gimdo gana anksti. Šiaurės ir Vakarų Europoje pirmo vaiko susilaukiančių moterų amžius artinasi prie 30 m.“, – pasakojo pašnekovė.

V. Stankūnienė pažymėjo, jog Lietuvoje ir santuokas sudaro vis vyresnio amžiaus žmonės.

Vidutinis moters amžius tekant pirmą kartą šiandien Lietuvoje 26,2 m. Vyrai veda būdami 1–1,5 m. vyresni. Prieš 20 m. moterys pirmą kartą tekėdavo dažniausiai sulaukusios 22 m., vyrai vesdavo būdami keletu metų vyresni.

Mažėja pametinukų, formuojasi vieno vaiko šeimoje modelis

Apie 1000 bendraminčių vienijančio Nacionalinis aktyvių mamų sambūrio (NAMS) valdybos narė R. Paulavičienė pastebėjo, jog pozityviajame motinystės išmokų periode Lietuvoje gimė labai daug pametinukų, tačiau dabar ši tendencija nyksta.

Lietuvos gydytojų sąjungos (LGS) prezidentas L. Labanauskas sako, jog pastebi ryškėjant labai liūdną – vieno vaiko šeimoje – tendenciją.

„Diskutuojama tik apie vieną vaiką šeimoje. Kadangi aš pats esu vaikų gydytojas, kai tenka susidurti su sunkesne liga ir įsikalbėti su tėveliais, klausiu, kiek dar vaikų šeimoje auga. Atsakymas būna: „Vieną.“ Kartais mes, gydytojai, pasakome: „O gal reikėtų jums daugiau vaikučių, tada to jūsų ligoniuko problemos ne tokios skaudžios būtų“. Atsakymas dažnai, deja, būna neigiamas“, – pasakojo pašnekovas.

Daugės gimsiančių oficialiai neįregistruotose šeimose

Vis dar didžioji dalis vaikų Lietuvoje gimsta santuokoje, tačiau specialistai sako, kad daugės vaikų, kurie gims savo santykių neįforminusioms poroms.

Nuo 2003 iki 2006 m. vaikų, gimusių ne santuokoje, suskaičiuota 29 proc. 2009 m. šis skaičius kiek sumažėjo. Nacionalinės šeimų ir tėvų asociacijos pirmininko T. Šalkausko duomenimis, ne santuokoje 2009-aisiais gimė 27,9 proc. vaikų.

Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė R. Paulavičienė pastebėjo, jog emigruoti nusprendusiai šeimai labiau apsimoka būti nesusituokusiai, nes kitose šalyse labai daug lengvatų vienišiems tėvams.

„Lietuvoje mes, aišku, tų labai gausių lengvatų vienišiems tėvams neturime, galbūt todėl daugiau vaikelių gimsta oficialiai įformintose šeimose. Statistikos departamento duomenimis, daugėja šeimų, kurios išvažiuoja į užsienį su vaikais. Jeigu anksčiau emigruodavo vienas iš tėvų ir vaikai vis dėlto likdavo mūsų valstybėje augti, tai dabar jau kraunami viso gyvenimo lagaminai ir šeimos, išvažiavusios su mažais vaikais, nebegrįžta į Lietuvą – čia parvykstama tik atostogauti, nes vaikai adaptuojasi kitoje šalyje, prie jos pripranta, išmoksta kalbą. Tėvai stengiasi būti ten, kur jų vaikams yra geriau, patogiau ir saugiau gyventi.Jeigu lygintume Lietuvos statistiką su kitų šalių, tai toje pačioje Skandinavijoje, Olandijoje, Danijoje, Norvegijoje apie 70 proc. vaikelių gimsta būtent nesusituokusių porose“, – dėstė R. Paulavičienė.

Kurį laiką didėjęs gimstamumas smuks

Statistikos departamento prie LR Vyriausybės duomenimis, paskutinius penkerius metus Lietuvoje gimstamumas didėjo. 2009 m. gimė 36,7 tūkst. kūdikių, tai 1,6 tūkst. daugiau negu 2008 m.

Demografė V. Stankūnienė pastebi, kad padidėjęs gimstamumas – ne vien tik kurį laiką motinystei ypač palankių buvusių pašalpų sistemos rezultatas.

„Mes tikrai pirmoje vietose pasaulyje buvom pagal taip gausiai apmokamas atostogas vaiko priežiūrai. Gimstamumas didėja nuo 2005 m., bet pašalpos buvo įvestos vėliau gerokai.

Taip, kad dabartinis akcentavimas, esą gimstamumas pastaraisiais dviem metais padidėjo būtent dėl pašalpų – nėra visai teisingas, nes jis pradėjo didėti trimis metais anksčiau. Taip, dalis vaikų gimė dėl palankios pašalpų sistemos, bet didesnioji dalis jų gimė ne dėl to.

Tai yra natūralūs procesai. Pereinama prie gimdymo atidėjimas vyresniam amžiui. Šis procesas prasidėjo 1990 metų pradžioje, ypač nuo 1990 metų vidurio. Ta didelė masė galimų gimdyvių motinystę atidėjinėjo. Ateina 30 arba 35 m.: „Arba gimdau, arba nebegimdau“. Tai vadinama atidėtų gimdymų kompensaciniu efektu.

Kada ateina tas periodas, kai pradeda gimdyti vyresnės (kartu gimdo ir dalis jaunų moterų) – gimstamumo rodikliai pradeda didėti. Taip nutiko ir mūsų šalyje“, – pasakojo demografė.

V. Stankūnienė pažymėjo, jog esant ekonominiam sunkmečiui gimstamumas, geriausiu atveju, stabilizuojasi, tačiau esant tokiai situacijai, kokia dabar yra šalyje, porą metų gimstamumas gali tik mažėti.

Jai antrino ir Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė R. Paulavičienė.

„Nesaugioje aplinkoje šeimos vaikelių susilaukti neplanuoja. Šeimos, planavusios vaikelį arba jau auginančios vieną, šiuo metu saugios ne tik dėl suprastėjusios finansinės situacijos dėl krizės, bet ir dėl nuolat kaitaliojamų įstatymų“, – pažymėjo pašnekovė.

Be to, kaip pažymėjo R. Paulavičienė, jeigu ateityje poros nebus motyvuotos įforminti savo santykių oficialiai, tai taip pat reikš gimstamumo mažėjimą.

„Bet kokiu atveju moteris santuokoje psichologiškai jaučiasi saugesnė. Bent jau pirmuosius jos metus, kada iš tiesų dviejų žmonių santykiai dar yra tokio polėkio ir meilės aplinkoje. Natūralu, kad moteris gimdo tada, kada jaučiasi iš tikrųjų saugi“, – pastebėjo Nacionalinio aktyvių mamų sambūrio valdybos narė.