Meilė yra pagrindinis gyvenimo variklis. Tuo per 87 metus tvirtai įsitikino gydytoja Elena Kriščiūnienė. Didžioji jos gyvenimo meilė buvo jos vyras Algirdas. Niekada nesiskundusi sveikata, energinga, veikli dabar jau garbaus amžiaus moteris sako, kad mylintis ir mylimas žmogus yra laimingas, o jei laimingas, tai ir sveikas.

Visada kartu

Sunku patikėti, kad žavesį, jaunystę ir skaisčią odą galima išsaugoti meile. Paklaususi ponios Elenos apie sveiką gyvenseną, išgirdau pasakojimą, kaip ji su vyru sportuodavo.
„Rytais mankštindavausi ant kilimo. Buvau labai lanksti, mano Kriščiūnas mane kilnodavo, mėtydavo“, – nustebino E.Kriščiūnienė.

Nors jau praėjo 15 metų nuo jos vyro mirties, ji vis dar kaip jauna mergaičiukė romantiškai šypsosi, prisiminusi gražiausias gyvenimo akimirkas.

Sveikas maistas, gaminamas vyrui, mankšta kartu ir bendras judrus laisvalaikis, palaikymas profesinėje ir meninėje veikloje, saugus glėbys, paguoda – ir fiziškai, ir dvasiškai sutuoktiniai visada buvo kartu.

„Amžina meilė egzistuoja. Ji suteikia nuolatinės energijos kūnui ir šviesos sielai“, – rodydama velionio vyro nuotraukas šypsojosi Elena.

Dabar jai džiaugsmo suteikia proanūkiai, šeima ir prisiminimai apie, kaip pati sakė, buvusį gyvenimą lyg pasakoje.

Sukurti rojų žemėje

Šiais laikais skyrybos yra labai dažnas reiškinys, tradicinis šeimos archetipas gerokai apgriuvęs, o kalbos apie amžiną meilę paliekamos melodramoms ir pasakoms. Kaip sukurti tokius santykius, kurie džiaugsmingai tęstųsi visą gyvenimą?

Pagrindinis dalykas, kurį įvardija E.Kriščiūnienė, – pagarba. Tokie santykiai, kurie pagrįsti vien aistra, nėra tikri. Kai sugebi gerbti sau artimą žmogų, tik tada atsiranda nenutrūkstamas ryšys.

Visgi ne su kiekvienu žmogumi gali sukurti tokią harmoniją. Svarbiausias yra pasirinkimo momentas. Tokie dalykai sunkiai suplanuojami, arba limpa, arba ne. Visgi, anot Elenos, yra keletas aspektų, kuriuos gali numatyti.

„Aš odontologė, mano vyras psichiatras. Mes abu pasirinkome gydytojo kelią, vadinasi, turime šį tą bendro. Žinote, kaip sakoma, kad meilė – tai ne žiūrėjimas vienam į kitą, o žiūrėjimas viena kryptimi. Tai nereiškia, kad visi pedagogai artimas pažintis turi megzti mokytojų kambaryje, o kulinarai – virtuvėje. Vis dėlto neįvertinti interesų negalima. Mano dukra, dailininkė tekstilininkė, ištekėjo už veterinaro, nes jis jai buvo labai gražus. Jie kartu vaikščiojo į teatrą, įdomiai leido laiką, bet ilgainiui paaiškėjo, kad yra labai skirtingi. Galbūt todėl jie nebe kartu“, – apie nesėkmingą dukters santuoką pasakojo Elena.

Vienodumai ir skirtumai

Santykiuose negali būti kraštutinumų – reikia surasti aukso viduriuką. Du žmonės, norintys kartu gyventi, negali būti visiškai vienodi, jie turi vienas kitą papildyti.

„Neužtenka bendrų interesų, turi atitikti aura, bet negali gyventi su savo kopija. Aš esu sangvinikė, turiu cholerikės bruožų. O mano vyras buvo melancholikas. Galbūt aš buvau tas negęstantis žiburėlis mūsų gyvenime, o jis – šiltas petys, į kurį galima atsiremti“, – samprotavo pašnekovė.

Paklausta, ką mano apie šių laikų požiūrį į vertybes, pašnekovė prisipažino, kad bijo dėl savo provaikaičių ateities, nes pagrindiniai gyvenimo principai prarado prasmę. Žmogus pirmiausia turi būti doras. Iš dorovės atsiranda ir meilė, ir pagarba, ir teigiamas požiūris į gyvenimą.

„Dabar merginos “pravažinėtos„ daugiau nei Europa“, – ironišku juokeliu praskaidrino pokalbį ponia Elena.

Reikia bendrauti

Verčiant jaunystės nuotraukas, akis užkliuvo už kelių žavių ponių. Tai buvusios Elenos kolegės.

„Dabar viena serga Alzheimerio liga, kita visiškai neatpažįsta savo dukters“, – apie senatvines draugių problemas užsiminė pašnekovė.

Kaip sulaukus garbaus amžiaus išsaugoti šviesų protą? Aiškiai mintis dėstanti moteris atsako vienu žodžiu – nepaliaukite bendrauti.

„Būdavo, Algirdas virtuvėlėje rašo, aš gaminu, ir mes šnekamės. Vyras buvo didelis eruditas, todėl galėjome bendrauti visapusiškai – ir nagrinėti sudėtingus klausimus, ir tiesiog buitiškai plepėti“, – prisiminė Elena.

Bendrauti galima ne tik kalbantis. Svarbu parodyti dėmesį, norėti nudžiuginti ir suprasti mylimą žmogų. Elena visą gyvenimą mėgo gaminti ne tik sau, bet ir vyrui.

„Stengdavausi vis ką nors pakeisti gamindama patiekalus, įnešti ko nors naujo. Žinote tą anekdotą, kai žydas sako savo žmonai: gyvenant su tavim viskas tas pats, bet kodėl tu man nesvetima?“ – pokštauja moteris.

Iš tiesų kalbėtis svarbu, bet gebėti bendrauti be žodžių reiškia artimą ryšį. Elena buvo didelė puošeiva, mėgdavo stilingais drabužėliais palepinti vyro akį. Visos smulkmenos yra esminės dviejų žmonių santykiuose, tik svarbu viską daryti su meile.

„Naivu tikėtis, kad meilė išgelbės pasaulį, todėl nereikėtų mesti vaistų, padedančių širdies ar kepenų veiklai, ir mėginti gydytis bučiniais. Visgi sportuoti, gaminti ir net gerti vaistus visada smagiau dviese“, – ilgaamžiškumo receptą papildė E.Kriščiūnienė.

Albinas Naudžiūnas, Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius

Norint išlikti energingiems senatvėje labai svarbu teisingai maitintis. Vyresnio amžiaus žmonės turėtų laikytis dietos – mažinti suvartojamų kalorijų skaičių. Jaunystėje įpratusieji maitintis itin sočiai, įpročių nekeičia ir senatvėje, o tai jau blogai.

Svarbiausi principai: daugiau daržovių ir mažiau riebalų, ypač gyvulinės kilmės. Svarbu nepamiršti judėti. Žinoma, pratimai turi būti pritaikyti pagal fizines galimybes, bet nuolat sėdėti ar gulėti tikrai nesveika.

Labai svarbu bendravimas. Vienišas žmogus sensta greičiau. Bendravimas su šeima, draugais, įdomūs laisvalaikio užsiėmimai būtini visaverčiam gyvenimui. Nevalia pasiduoti depresijai, blogai nuotaikai. Daug kas priklauso nuo paties žmogaus, bet kiekvienam reikia stengtis neprarasti optimizmo.

Vienintelis būdas gyventi yra senti. Kitos išeities nėra, todėl ir jauniems žmonėms negalima ignoruoti sveikos gyvensenos, nes žalingi įpročiai, netinkama mityba ir nuolatinė įtampa atsiliepia senatvėje.