Respublikinės Vilniaus universitetinės ligoninės (RVUL) Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja gydytoja psichiatrė Elvyra Baumilienė sako, kad nuostata, jog su ne vieną mėnesį ar net ne vienerius metus besitęsiančia slogia nuotaika, apatija, gyvenimo džiaugsmo praradimu reikia kovoti pačiam, „tyliai“ – kad niekas apie tai nežinotų – yra didelė klaida.

„Požiūris, kad psichikos liga yra vertinama tarsi stigma, gėdos ženklas, privalo keistis. Turime tvirtai pasakyti, kad nėra „nenormalu“ sirgti, bet nėra normalu metų metus kentėti dėl psichologinio diskomforto, stebėti pro akis bėgantį gyvenimą, kai yra visos galimybės gauti kvalifikuotą pagalbą ir išsivaduoti iš tokios būsenos“, – sako gydytoja psichiatrė E. Baumilienė, pridurdama, jog klaidinga manyti, kad psichikos sutrikimus gali išspręsti tik gydytojo paskirti vaistai.

Pasak gydytojos, jeigu laiku nesikreipiama į specialistą, neišsiaiškinamos prastos savijautos priežastys, gydomasi „tyliai“, savarankiškai, o vaistai, turintys spręsti trumpalaikes sveikatos problemas, pradedami vartoti nuolat – žmonės įninka ir atsiduria užburtame rate, iš kurio ištrūkti patys negali.

„Mūsų ligoninės Toksikologijos centre kasmet konsultuojama ir gydoma keliasdešimt pacientų, kenčiančių dėl priklausomybės nuo benzodiazepinų ir hipnotikų grupėms priskiriamų vaistų arba, paprastai tariant, migdomųjų ir raminamųjų. Vaistai gali būti paskirti visiškai „nekaltai“, pavyzdžiui, nemigai dėl įvairiausių gyvenimiškų išgyvenimų gydyti, tačiau atsiradęs pripratimas į jų vartojimą įklampina dešimtmečiams“, – apie pasekmes įspėja psichiatrė E. Baumilienė.

Požiūris, kad psichikos liga yra vertinama tarsi stigma, gėdos ženklas, privalo keistis. Turime tvirtai pasakyti, kad nėra „nenormalu“ sirgti.

Gydytojos teigimu, norint įveikti ligą, atgauti gyvenimo kokybę, o ne tik gydyti ligų simptomus, tikslinga taikyti kombinuoto gydymo taktiką.

„Iš tiesų, didelei daliai žmonių, kurių bėdos nėra tokios, kad jiems reikėtų gydymo specializuotose gydymo įstaigose, galime padėti jų neguldydami į ligoninę, pagalbą teikdami pacientams lankantis Psichiatrijos dienos stacionare. Čia taikome kompleksinę pagalbą, susidedančią iš individualiai parinkto medikamentinio gydymo, individualios ir grupinės psichoterapijos bei fizinio aktyvumo programos“, – apie naująją paslaugą visiškai neseniai duris RVUL atvėrusiame Psichiatrijos dienos stacionare pasakoja Psichosomatinių susirgimų skyriaus vedėja.

Atsižvelgę į kiekvieno poreikius bei patiriamus sunkumus, siūlomos psichoterapijos paslaugos: individuali psichoterapija, psichoterapinės grupės, meno terapija, įvairių formų relaksacijos, fizinio aktyvumo, kognityvinių įgūdžių lavinimo, diskusijų grupės, filmų ir kitos procedūros pagal poreikį.

„Gydymasis dienos stacionare suteikia galimybes pacientui išlikti sau įprastoje aplinkoje, būti „viena koja“ namuose – gyvai spręsti kylančius sunkumus, derinti gydimąsi su studijomis, daliniu darbo krūviu“, – teigia gydytoja E. Baumilienė.

„Pacientams, susidūrusiems su nerimo, miego sutrikimais, patyrusiems emocines krizes, išsekimą, kenčiantiems dėl lėtinio nuovargio sindromo, depresinių būsenų, psichosomatinių sutrikimų, ypač svarbu išlikti aplinkoje, kurią jie gerai pažįsta. Todėl minimaliai varžantis režimas, kai pacientai atvyksta ryte, o jau po pietų gali keliauti namo ir laiką leisti su artimaisiais, turi teigiamą poveikį pacientų sveikimui“, – sako gydytoja E. Baumilienė, akcentuodama, kad toks gydymas taikomas esant lengvesnei sutrikimų simptomatikai.

Anot gydytojos, kalbant apie tikimybę susirgti psichine liga, galioja posakis „niekada nesakyk niekada“. „Psichinės ligos, kaip ir visos kitos, nesirenka žmonių nei pagal amžių, nei pagal lytį, nei pagal socialinę padėtį visuomenėje, todėl nė vienas negalime pasakyti, kad tokie sutrikimai neužklups mūsų ar mūsų artimiausių žmonių. Verta žinoti, kad dažnai psichikos sutrikimai prasideda dėl labai gyvenimiškų aplinkybių – artimųjų netekties skausmo, skyrybų, darbo netekimo, finansinės situacijos staigaus pablogėjimo ar kitų išgyvenimų. Ne visi žmonės pajėgia susidoroti su užklupusiomis gyvenimo negandomis, todėl svarbu pabrėžti, kad, jeigu taip atsitiko man ar mano artimajam, tai nėra nenormalu ir, jokiu būdu, nėra gėdinga ieškoti specialistų, galinčių padėti išsivaduoti iš krizinių būsenų“, – apie dažnas susirgimų priežastis pasakoja daugiau nei trisdešimties metų darbo patirtį turinti gydytoja psichiatrė E. Baumilienė.