Teisė į laisvalaikį

Individualių ugdymosi poreikių centro „Upės teka“ vaikų ir paauglių psichologė Akvilė Zdanė pastebi, kad tėvai ima galvoti apie vaikų būrelius vos jiems pradėjus lankyti mokyklą. Tačiau pirma klasė –  ir taip didelis iššūkis moksleiviui, kuris turi adaptuotis prie naujos aplinkos ir reikalavimų. Todėl apie papildomas veiklas verta pasvarstyti kiek vėliau, kai vaikas mokykloje jausis saugiai ir jaukiai.

„Pirmiausia tėvams reikėtų atidžiai pažvelgti į atžalą – koks vaiko charakteris? Kokie interesai? Ar jis lengvai užmezga ryšį su kitais, o galbūt yra kiek drovesnis? Jei matome, kad atžala kuo nors labai domisi, tarkime, kalbomis ar sportu, galime jam tokio pobūdžio būrelį ir pasiūlyti. Tačiau manau, kad visapusiškam moksleivio ugdymui būreliai tikrai nėra būtina sąlyga“, – pastebi psichologė.

Neretai šiuolaikiniai vaikai kone kasdien nuo trijų valandų dienos iki septynių vakaro lanko būrelius. Vargu ar kuris nors suaugęs žmogus sutiktų dirbti nuo ankstyvo ryto iki pat vėlumos.

Ji konstatuoja, kad šiandien jaučiamas labai didelis spaudimas vaiką būtinai leisti į kokį nors užsiėmimą, tarp tėvų netgi vyrauja konkurencija.

„O juk svarbiausias turėtų išlikti pats moksleivis ir jo poreikiai, – pabrėžia pašnekovė. – Neretai šiuolaikiniai vaikai kone kasdien nuo trijų valandų dienos iki septynių vakaro lanko būrelius. Vargu ar kuris nors suaugęs žmogus sutiktų dirbti nuo ankstyvo ryto iki pat vėlumos, tad kodėl taip apkrauname savo vaikus? Nepamirškime vaiko teisės į laisvalaikį, nuobodžiavimą ir iš to gimstantį kūrybiškumą.“

Verta pabandyti

Žinoma, lengviausia moksleiviui būrelį parinkti tada, kai jis pats rodo aiškų interesą. Tačiau jei taip nenutinka, A.Zdanė siūlo namuose ar kitoje aplinkoje kartu su vaiku išbandyti įvairias veiklas.

Tarkime, lipdyti iš molio, plaukioti baseine, žaisti sportinius žaidimus. Taip bus lengviau pamatyti, kas vaiką domina. Galima kartu nueiti ir į bandomąjį kurio nors būrelio užsiėmimą.

„Tėvai neretai nori vaikams įpiršti būrelį, kaip sakoma, iš oro, niekada su atžala prieš tai nepabandę panašaus pobūdžio veiklos. Tad protingiau kartu su vaiku tai išbandyti namų sąlygomis. Pastebėjus, kad jam įdomu, galima pasiūlyti užsiimti šia veikla būrelyje, – pataria psichologė. – Nereikėtų būrelio įpiršti ir tiesiog liepti atžalai jį lankyti. Natūralu, kad tokiu atveju ir vaikas tėvų gali paklausti – o kodėl jūs tuo neužsiimate? Juk jei mes iš moksleivio reikalaujame, kad jis sportuotų, nors namuose daugiau niekas to nedaro, greičiausiai sulauksime pasipriešinimo. Tad atviri pokalbiai, įsiklausymas į moksleivio asmeninius interesus ir pavyzdžio rodymas yra būtini.“

Daug veiklų – mažai naudos

Šiandien moksleiviai po pamokų neretai lanko net kelis būrelius. Atrodytų, kuo jų daugiau, tuo vaikas ar paauglys turi daugiau galimybių lavintis. Tačiau kaip atžalos per daug neišvarginti?

Pasak A.Zdanės, kiekvienam vaikui optimalus krūvis yra individualus. Vienas turi daug energijos ir pats nori didelio užimtumo. Kitam – ir vieno popamokinio užsiėmimo gali būti per akis. Tad svarbiausia atsižvelgti į savo atžalos charakterį ir tai, kaip vaikui sekasi mokykloje. Galbūt intensyvi popamokinė veikla jam paprasčiausiai trukdys mokytis?

A. Zdanė / Asmeninio archyvo nuotr.

„Bent pusė moksleivio darbo savaitės turėtų būti laisva, kad jis grįžęs iš mokyklos galėtų tiesiog panuobodžiauti, pabūti su savo mintimis, bendrauti su draugais. Kitos dvi ar trys dienos gali būti skirtos 1–2 valandų trukmės popamokinei veiklai, – atskleidžia psichologė. – Moksleivį apkrovus gausybe būrelių, jis gali paprasčiausiai pervargti, išsekti ir nebeįstengti atlikti savo pagrindinės atsakomybės – mokytis. Šiuo atveju daugiau ne visada reiškia geriau. Jau verčiau surasti vieną veiklą, bet tokią, kuri atžalai patiks, stiprins moksleivio pasitikėjimą savimi, gerins socialinius ar kitus įgūdžius.“

A.Zdanė pastebi, kad, lankant gausybę būrelių, moksleiviui gali neužtekti energijos visiems jiems ir dar mokyklai. Be to, juk retas žmogus yra gabus visose srityse. Tad gali pasipilti nesėkmės, kurios galimai išgąsdins jauną žmogų.

„Skatindami vaiką lankyti kuo daugiau veiklų, netyčia galime jį užprogramuoti nepasitikėti savimi. Teko konsultuoti nemažai paauglių, kurie pasakoja anksčiau lankę daug būrelių, tačiau dėl patirtų nesėkmių šiandien nė vieno nebelanko ir netiki, kad kažkurioje srityje galėtų būti talentingi. Taip gali atsitikti dėl per didelio skirtingų veiklų skaičiaus. Per daug apkrautam moksleiviui dažniausiai nesiseka taip, kaip norėtųsi. Tada jis praranda motyvaciją ir netgi gali įgyti nevisavertiškumo kompleksą“, – atkreipė dėmesį pašnekovė.

Būreliai nėra varžybos

Psichologės teigimu, būrelio nereikėtų paversti prievole ar nemalonia pareiga. Iš popamokinių veiklų moksleivis turėtų grįžti laimingas, o ne suirzęs ir piktas. O kaip elgtis, kai atžala po dviejų mėnesių išsvajoto būrelio lankymo pareiškia: „Nebenoriu“? Leisti vaikui būrelius laisvai kaitalioti ar verčiau mokyti nuoseklumo? Pasak A.Zdanės, tokiais atvejais padės išankstiniai susitarimai.

„Vaikui pradedant lankyti būrelį, reikėtų sutarti laiką, kurį jis būtinai turės lankyti, kad susidarytų nuomonę apie šią veiklą. Pirmokui ar antrokui tai gali būti 1–3 mėnesiai, o su vyresniu vaiku galima tartis dėl pusmečio ar visų mokslo metų, – pataria ji. – Tarkime, dvylikametis paprašo jį leisti į gitaros pamokas. Tėvai gali sutikti su sąlyga, kad vaikas jas lankys bent jau metus, nes tokiam laiko tarpui veiklą apmokėti prašo muzikos mokykla. Jei po poros mėnesių atžala ims reikšti nenorą toliau lankyti būrelį, svarbu išsiaiškinti to priežastis. Galbūt vaikas susipyko su kitu pamokas lankančiu moksleiviu ar yra nepatenkintas būrelio vadovu? O gal nesiseka ir užteks tik padrąsinti? Svarbu nuolat kalbėtis su vaiku apie tai, kas vyksta, ir bandyti kartu spręsti problemas. Tokie pokalbiai – puiki proga stiprinti ryšį su atžala, mokyti vaiką suprasti savo emocijas ir spręsti iškilusius iššūkius.“

Nepirškite savo nuomonės

Parenkant moksleiviui būrelį A.Zdanė pataria pernelyg nepiršti savų interesų. Tai, kad vaikystėje norėjote lankyti fortepijono pamokas, bet neturėjote tokios galimybės, nereiškia, kad tokia veikla tiks ir patiks jūsų vaikui.

Svarbu nesilaikyti stereotipų. Berniukai kuo puikiausiai gali lankyti baletą, o mergaitės – karatė treniruotes.

„Tėvai neretai parenka atžalai būrelį, prieš tai nesusipažinę su jo turiniu, aplinka, vadovais. Reikėtų popamokinėmis atžalų veiklomis pasidomėti labiau, nes yra nemažai menkaverčių užsiėmimų, kurie didelės naudos bręstančiam žmogui neduoda“, – pastebi psichologė.

Ji įvardija dar vieną klaidą: leisdami vaiką į būrelį, kai kurie tėvai tikisi itin aukštų jo rezultatų įvairiuose konkursuose. „Jei vaikas pats nori varžytis ir dalyvauti konkurse, žinoma, jis gali tai daryti. Tačiau popamokinės veiklos nebūtinai turi būti susijusios su konkuravimu tarpusavyje. Gera turėti erdvę, kurioje galima tiesiog užsiimti malonia veikla ir susitelkti į procesą, o ne į rezultatą“, – sako A.Zdanė.

Žvilgsnis į Z kartą

O ar reikėtų renkant būrelį atsižvelgti į jaunosios Z kartos ypatybes? Ar išties dabartinius moksleivius domina tik mirgantys ekranai? Pašnekovė atkreipia dėmesį, kad šiuolaikiniai moksleiviai skiriasi nuo ankstesnių kartų.

„Jie drąsesni, siekiantys tyrinėti, atrasti, sukurti ką nors savo pačių rankomis. Todėl tarp šiuolaikinių vaikų labai populiarūs robotikos būreliai. Viena vertus, ši karta išties daugiau laiko leidžia prie ekranų. Kita vertus, daug kas priklauso nuo to, kaip mes vaiką laviname namuose. Jei nuo mažens užsiimate su juo – kartu tyrinėjate aplinką, išbandote įvairias veiklas, ir mokykloje vaikas bus smalsus“, – pabrėžia psichologė.

Būrelius ji siūlo rinktis pagal vaiko charakterį, energingumą, fizines, muzikines, menines galimybes, socialinius įgūdžius. „Kviečiu jaunosios kartos neskandinti stereotipuose, nes tikrai nėra taip, kad jai rūpėtų tik ekranai. Šiuolaikinius vaikus domina daug sričių, tereikia jiems suteikti galimybes jas atrasti ir patirti“, – šypsosi A.Zdanė.