Dienos režimas: su šypsena ar botagu?

Vaiko, ypač mokyklinio amžiaus, dienos režimas turi didelę įtaką jo psichologinės ir fizinės sveikatos stiprinimui. Ar iš tiesų tinkamai suplanuotas dienos ritmas gerins mokinio darbingumą, jo savijautą, atitolins nuovargį ir saugos sveikatą, kalbamės su Inga Globe, „Soulaction“ mokymų centro sąmoningų mamų klubo įkūrėja ir sąmoningos motinystės mokymų vedėja.

– Jei jau vadovaujate sąmoningų mamyčių klubui, turbūt turite ir savo vaikų?

– Taip. Motinystė mane aplankė gana vėlyvame amžiuje. Šiuo metu dukrelei Amijai – penkeri. Augindama ją daugiau vadovaujuosi sąmoningumo principais ir intuicija nei kokiu nors konkrečiu disciplinos vadovėliu.

– Šiuolaikiniai vaikai įpratę jaustis laisvai. Ar dienos režimo jie netraktuos kaip savo teisių suvaržymo? Ar, jūsų nuomone, tam tikras dienos ritmas augančiam organizmui išties būtinas kaip geros fizinės ir dvasinės savijautos pagrindas?

– Dažnai sakau tėvams, kad laikytis dienos režimo būtina, bet tai reikia daryti galvojant apie ryšį su vaiku ir pačiu savimi. Režimas turi tarnauti jums ir vaikui, o ne jūs – režimui. Tarkime, ilgą laiką migdome ikimokyklinuką tam tikrą valandą ir tai jam tinka. Staiga tėvai ima skųstis: „Visą laiką sūnus eidavo miegoti devintą, bet kažkas pasikeitė – tuo metu jis dar pilnas jėgų, jokių šansų užmigdyti!“ Aš ir pati susidūriau su panašia situacija, kai po daugybės pasakų ir kelių valandų migdymo visa išsekusi ir išsiderinusi konstatavau faktą: vietoj planuotos devintos valandos vaikas užmigs vėliau. Juk turėjau planų pabaigti darbus, pažiūrėti filmą, galiausiai nebeliko jėgų net keliems knygos puslapiams prieš miegą.

– Tai ką daryti, kad taip nebūtų?

– Siūlau mamoms ieškoti harmonijos su savimi, vaiku ir esama situacija. Galbūt dar vieną valandą, kol vaikas yra aktyvus, jūs galite skirti kažkam naudingam? Tai kur kas protingiau nei verdančiai iš pykčio dėl žlungančių planų jį migdyti (juokiasi). Aš visada esu už tai, kad dienos režimas ir disciplina vaikui yra svarbūs, bet, jam augant, šitie dalykai keičiasi. Jei laikydamasis dienos režimo vaikas yra nepervargęs, linksmas, laimingas, tuomet viskas gerai. Vadovaukitės intuicija ir būkite pastabios. Juk mes, mamos, labai greitai pajaučiame, kada mūsų vaikai tampa irzlūs ir reikalaujantys dėmesio.

– Jei vaikas mato, kad jam einant į lovą šeimos veiksmas dar tik įsibėgėja: tėtis žiūri televizorių, mama gamina maistą rytdienai, vyresni broliai ar seserys žaidžia kompiuterinius žaidimus… O kažkam vienam reikia eiti miegoti?

– Štai čia ir yra didžiausia mūsų laikų problema, nes visas ribas, kurias nustatome savo vaikui, pirmiausia turime nustatyti sau. Aš nekalbu apie darbus, kuriuos tėveliai privalo per dieną atlikti. Tačiau, jei jie žadėjo eiti miegoti 23 val., o iš tiesų atsigulė tik 2 val. nakties, tai natūralu, kad vaikas pajus neteisybę savo atžvilgiu. Vadinasi, tėtis ir mama sau nuolaidžiauja, leidžia elgtis, kaip nori, o iš vaiko reikalauja totalaus paklusnumo. Vaikai mus išties augina. Juk sąmoningi tėvai, atėjus miego metui, turėtų ir patys nurimti, sulėtinti tempą. Be abejo, suaugusiųjų režimas yra kitoks nei vaikų, bet jis vis dėlto yra. Vaikai tą mato arba jaučia pasąmoningai, o pajutę bet kokią neteisybę – priešinasi.

– Kokia yra jūsų su dukrele dienos režimo esmė? Kas sudaro pagrindinius punktus – miegas, maistas, grynas oras, judesys, o gal dar kažkas?

– Kadangi Amija dar neina į mokyklą, jos diena struktūruota, bet yra ir daug laisvės. Ją įrėmina svarbūs ryto ir vakaro ritualai, kurie mus abi suartina, užtikrina abipusį ryšį. Visus tėvelius kviečiu pasinaudoti bet kokia proga ryšiui su vaiku kurti. Pusryčių gaminimas ir vakarinė privalomoji higiena gali tapti puikiu laiku parodyti vaikui dėmesį, pažaisti, pabendrauti su juo. Tereikia į tai pažvelgti kūrybiškai. Jei įsitrauksite, smagu bus ne tik vaikui, bet ir jums. Mamos manęs dažnai klausia, kodėl mažesnius vaikus taip sunku paguldyti? Todėl, kad jie gyvena čia ir dabar. Turime suvokti, kad vaikai iki maždaug trejų metų, eidami miegoti, mano, jog atsisveikina su tėvais amžinai. Jie dar nesuvokia, kad iš ryto pabus ir vėl viskas bus kaip anksčiau, kaip kasdien. Štai kodėl jiems kasdien reikalingi vakariniai atsisveikinimo ritualai, begalinis švelnumas ir kantrybė. Jei vakare vaikas negauna tėvų dėmesio, tas artimas tarpusavio ryšys, ta besąlyginė meilė nebūna užtvirtinama ir vaikas jaučiasi nesaugus. Ši tiesa pritaikyta mažiems, bet svarbi ir didesniems vaikams.

– Minėjote, kad kitas labai svarbus jūsų dienos režimo punktas – visavertė mityba?

– Tikrai. Tėvai turi pasirūpinti, kad augantis organizmas gautų visas jo normaliam funkcionavimui reikalingas medžiagas. Jei vaikas paliekamas savieigai, jis linkęs į greitus angliavandenius – t.y. cukrų. Patarimas čia būtų vienas – bent jau savo aplinkoje išimti tuos maisto produktus, kurių nenorime, kad vaikas vartotų. Aiškinkite vaikui, kodėl renkatės tam tikrą mitybą, kaip teigiamai ji veikia jūsų sveikatą. Kontroliuokite savo namų aplinką ir neikite iš proto, jei vaikas ne namuose paragauja kitokių produktų. Geriau aptarkite, kokį poveikį sveikatai daro netinkama mityba, ir ramiai grįžkite prie jums priimtinų pasirinkimų. Galiu pateikti pavyzdžių, įrodančių, kad, jei tėvai iš viso nevartoja cukraus, jo dažniausiai nemėgsta ir jų vaikai. Kitaip sakant, kuo minta tėvai – tuo maitinasi ir jų vaikai.

Būtina: sąmoningos motinystės mokymų vedėja I.Globė primena, kad ne vaikas turi tarnauti režimui, o režimas – jam / I. Globės asmeninio archyvo nuotr.

– Bet koks judėjimas gerina kraujotaką, suaktyvina visų vaiko organizmo sistemų darbą. Ar dienos režime privalo likti laiko fizinei veiklai gryname ore?

Mūsų vaikams visko yra gerokai per daug. Nuo pat ankstyvo amžiaus tėveliai juos perkrauna būreliais ir įsipareigojimais.

– Be abejo. Jei yra galimybė, kuo daugiau laiko praleiskite gamtoje. Tai žmogų harmonizuoja. Pakvieskite vaiką stebėti gamtą, pamatyti, kiek joje daug spalvų, formų, kvapų, garsų. Aptarkite su vaiku, kaip gamta keičiasi, kaip sustingsta žiemą ir vėl atgyja pavasarį. Veiklos gryname ore pagal sezoną labai skirtingos. Gamta puikiai atspindi gyvenimo dėsnius, moko būti čia ir dabar, nesipriešinti būtinybei, įsiklausyti.

– Jei kalbėtume apie jaunesnio, vidutinio ir vyresnio mokyklinio amžiaus vaikus – kokie didžiausi jų dienos režimo baubai?

– Manau, kad pervargimas. Mūsų vaikams visko yra gerokai per daug. Nuo pat ankstyvo amžiaus tėveliai juos perkrauna būreliais ir įsipareigojimais. Tai ir užsienio kalbos pamokėlės, ir grojimas kokiu nors instrumentu, dar sportai, kūrybiniai užsiėmimai ir pan. Gerai, jei dar tėvai nereikalauja rezultatų, o būrelius ir veiklas palieka vaikams kaip smagų žaidimą.

– Siūlote palikti popamokines veiklas kaip žaidimą? Ar tai įmanoma XXI a. pradžioje, kai vaiko karjera dažnai pradedama rūpintis vos jam gimus?

– Siūlau, nes žinau, kad vaikai nori būti mylimi už tai, kad jie tiesiog yra, o ne už tai, ką jie pasiekia. Jei vaikui akcentuosite rezultatus – jis bijos būti atstumtas, jei kartais netyčia patirs nesėkmę. Mažas žmogutis nebesupras, už ką yra vertinamas. Ar tik už tai, kad nupiešė gražų piešinį ar išmoko patį ilgiausią eilėraštį darželyje? Ilgainiui jam ims atrodyti, kad mylite jį tik tuomet, kai jam sekasi. Tik rezultatus vertinančių tėvų vaikai praranda vidinę motyvaciją mokytis, įsibaugina. Dar viena tėvelių klaida – reikalauti iš vaiko, kad jis tęstų nemėgstamus užsiėmimus vien dėl to, kad kažkada juos pasirinko. Disciplinos galima mokyti ir kitais būdais. Stebėkite vaiko gebėjimus, kvieskite jį rinktis skirtingas veiklas ir leiskite jam pačiam atrasti, kas labiausiai patinka. Dabar dažnai būna taip: vaikas dar tik pradėjo lankyti jojimą, o tėvai jau suplanavo už jį jojiko karjerą, surado užsienyje specializuotą mokyklą, supirko visas įmanomas aprangas ir apsaugas – tetrūksta tik nuosavo žirgo!

– Ne vieni tėvai, auginantys paauglius, pasakys, kad sukontroliuoti jų priklausomybę nuo telefonų, kompiuterių ekranų – Sizifo darbas. Ką patartumėte?

– Lįsti iš ekranų patiems. Jei vaikai ieško gyvenimo džiaugsmo telefonuose, planšetėse, kompiuteriuose, vadinasi, tarp tėvų ir vaikų nėra ryšio. Jie nebendrauja ir neleidžia laiko kartu. Jei tėtis su mama, grįžę po darbų namo, išsyk įlenda į feisbukus ar instagramus, – ko norėti iš vaiko?! Buvimas kartu, kalbėjimasis, valgymas prie bendro stalo be telefonų, stalo žaidimų popietės – visa tai gerina padėtį. Pagrindinis tikslas – bendrystė namuose.



NAUJAUSI KOMENTARAI

Galerijos

  • Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių
    Bent trumpam pabūti gyvūnu – nauja tendencija tarp paauglių

    Socialiniame tinkle „TikTok“ tarp paauglių plinta nauja tendencija – užsidėję pūkuotą uodegą, gyvūno veidą imituojančią kaukę vaikai laksto keturiomis. Kai kuriems tai tik pramoga, tačiau daliai jaunuolių tai jau tampa kasdienyb...

    41
  • Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų
    Šeima – tarsi universitetas, kuriame mokomės iš artimųjų

    Konfliktai šeimoje, darbe, su partneriu ir vaikais. Nesusikalbėjimas, neįsiklausymas, liūdesys ir pyktis. Santykių kūrimo mokymų ir seminarų autorė, psichologė Ilona Abel sako, kad kai žmogus nebepakelia santykių svorio, yra išeitis. S...

    1
  • O dabar pakalbėkime apie… nieką
    O dabar pakalbėkime apie… nieką

    Kaip dažnai pagaunate save ar kitus sakant: „nieko nenoriu“, „niekas neįdomu“, „viskas gerai“ ir pan.? Ką iš tiesų sako mūsų vartojami žodžiai „niekas“ ir „viskas“? ...

  • Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?
    Namų darbų ruoša kartu su vaiku – šaunu ar tabu?

    Prasidėjus mokslo metams, tėvams gali kilti klausimas, kiek jiems būtina įsitraukti į vaiko mokslus: ar padėti ruošti namų darbus, tikrinti, kontroliuoti, priminti ir panašiai. Ši dilema dažnai šeimai tampa aktuali vaikui ti...

  • Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas
    Stresas ar profesinis perdegimas? Skirtumas gali būti mirtinas

    Ar kada esate patyrę būseną, kai atrodo, jog jau viskas, tiesiog visko per daug, daugiau nebegaliu? Ką tuomet galvojote? Kaip šią būseną apibūdintumėte? Ši tema pradeda straipsnių ciklą „Profesiniai konstruktai“, kuriame ...

    1
  • Terapiniai šunys padeda pamilti knygas
    Terapiniai šunys padeda pamilti knygas

    Nauji mokslo metai kai kuriems vaikams atnešė nemažai nerimo ir baimės, ypač jei jie susiduria su sunkumais mokydamiesi skaityti. Patyrusios kaniterapeutės, lydint auksaspalvei retriverei Brunai ir kavalieriaus karaliaus Karolio spanieliui Lu, vaik...

  • Bendravimas su suaugusiaisiais – esminė vaikų kalbos raidos dalis
    Bendravimas su suaugusiaisiais – esminė vaikų kalbos raidos dalis

    „Suaugusiųjų ir vaikų pokalbiai itin svarbūs ankstyvajam kalbos vystymuisi“, – teigia dr. Eglė Krivickaitė-Leišienė. Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Lituanistikos katedros asistentė, Skaitmenini...

  • Mamą ir dukrą suartino sudėtingiausi gyvenimo iššūkiai
    Mamą ir dukrą suartino sudėtingiausi gyvenimo iššūkiai

    Kaip ir kiekvieną rugsėjį, jau 16 metų vėžiu sergančius vaikus globojantis paramos ir labdaros fondas „Mamų unija“ mini auksinio kaspino mėnesį. Už fondo vairo stovinčios mama ir dukra – Eglė Mėlinauskienė ir Justina Žukauskie...

  • Lengvas startas. Kaip padėti pirmokėliui lengviau adaptuotis?
    Lengvas startas. Kaip padėti pirmokėliui lengviau adaptuotis?

    Pirmieji mažylio žingsniai pirmoje klasėje ne visada būna lengvi. Kas lemia pirmokėlio nenorą ar net baimę eiti į mokyklą ir kaip tėvai gali padėti jam įveikti šiuos iššūkius, kalbamės su „Instagram“ paskyros &bdq...

  • Rudens iššūkiai mūsų psichologinei savijautai
    Rudens iššūkiai mūsų psichologinei savijautai

    Rudenėjant daugelis susiduria su neigiamais emociniais ir psichologiniais pokyčiais. Jiems didelę įtaką gali turėti sutrumpėjusios ir vis tamsesnės dienos, grįžimas į mokslus ir darbus, atvėsę orai ir sumažėjęs fizinis aktyvumas. ...

Daugiau straipsnių