Užtikrinti emocinį saugumą

Vaiko teisių gynėja Ugnė Klingerė tikina, kad kur kas geresnė dovana tokiu sudėtingu laikotarpiu – laikas kartu ir saugumo užtikrinimas.

„Skyrybos gali tapti pokyčių pradžia, bet jos neturi reikšti pabaigos vaiko ryšiui su tėvais. Net ir išsiskyrę tėvai gali sukurti sveiką, saugią aplinką augančiam vaikui“, – sako U. Klingerė.

Skyrybos į vaiko gyvenimą atneša nemažai sumaišties. Todėl svarbiausias tėvų tikslas – užtikrinti vaiko emocinį saugumą, leisti jam jaustis mylimam, suprastam.

„Šis laikotarpis, kai keičiasi šeimos struktūra, yra labai jautrus, todėl bendraujant su vaiku svarbus kiekvienas tėvų veiksmas, žodis“, – pabrėžia vaiko teisių gynėja.

Net ir nutrūkus poros santykiams, tėvystė tęsiasi. Jei abu tėvai išlieka aktyvūs vaiko gyvenime, bendradarbiauja ir palaiko pagarbų bendravimą, vaikas jaučiasi saugiau ir lengviau išgyvena pokyčių kupiną laiką.

„Vaikui reikalingas aiškus žinojimas, kad jis mylimas ir svarbus abiem savo tėvams. Tai reiškia, kad tiek mamos, tiek tėčio namuose jis turi jaustis laukiamas, suprastas ir vertinamas“, – pastebi U. Klingerė.

Net jei buvę partneriai neišvengia įtampos tarpusavio santykiuose, jų elgesys neturėtų tapti našta vaikui. Jautriais laikotarpiais svarbu kalbėtis ramiai, vengti kaltinimų, o sprendimus dėl vaiko priimti siekiant naudos ne sau, o jam.

Ugnė Klingerė / Asmeninio archyvo nuotr.

Svarbus tėvų dėmesys

Kartais tėvai, bandydami kompensuoti vaiko patirtą stresą, negatyvias emocijas, o gal ir dėmesio stoką, perka dovanas, siūlo išskirtines pramogas ir taip tarsi varžosi tarpusavyje, kuris geresnis. Vis dėlto vaiko teisių gynėjai pastebi, kad tokie gestai nepadeda vaikui susitvarkyti su emocijomis. U. Klingerė primena tėvams, kad kur kas svarbiau už materialias dovanas – laikas kartu, šeimos ryšio stiprinimas.

„Geriau dovanoms skirtus pinigus išleisti bendroms veikloms. Kitas svarbus dalykas – nesistengti pakeisti vaiko kasdienybės, nes ji ir taip labai stipriai keičiasi. Tad turbūt geriausia, ką galime padaryti, tai stengtis išlaikyti kiek įmanoma daugiau pastovumo. Tai reiškia, kad su vaiku net tas iš tėvų, kuris gyvena atskirai, turėtų stengtis ne tik pramogauti, ne tik pirkti jam brangius daiktus, bet ir užsiimti buities darbais: gaminti maistą, ruošti namų darbus, nes tai vaikui suteikia stabilumo, saugumo jausmą“, – pataria vaiko teisių gynėja.

Specialistė akcentuoja, kad vienas svarbiausių tėvų uždavinių – parama vaikui, skatinant palaikyti santykius su abiem tėvais.

„Vaikas turi teisę palaikyti ryšį su abiem tėvais, jei nėra objektyvių priežasčių, kurios tai ribotų, pavyzdžiui, grėsmės jo saugumui“, – sako pašnekovė.

Skyrybos gali tapti pokyčių pradžia, bet jos neturi reikšti pabaigos vaiko ryšiui su tėvais. Net ir išsiskyrę tėvai gali sukurti sveiką, saugią aplinką augančiam vaikui.

Kur rasti pagalbos

Skyrybos – tai ne santykių pabaiga vaiko gyvenime, o naujas šeimos etapas. Tad nors šis laikas skausmingas, tai nereiškia, kad jis taps traumine patirtimi. Tėvų atsakomybė – padėti vaikui įvardinti jausmus, kalbėtis, išklausyti, būti šalia.

Žinoma, atspėti, kaip vaikas reaguos į tėvų skyrybas, sudėtinga. Kartais tenka susidurti su vaiko pykčiu, savęs kaltinimu, o kartais – su abejingumu ir užsisklendimu savyje. Vis dėlto pasiruošti šiam laikotarpiui galima, įsigilinant į vaiko poreikius, amžių ir emocinę brandą, užtikrinant saugią aplinką, kurioje vaikas gali jaustis išgirstas.

Jeigu tėvų pastangų nepakanka, visuomet galima ieškoti specialistų pagalbos. „Patariame kreiptis į kvalifikuotus šeimos psichologus. Be abejo, ir mūsų Tarnybos atstovai gali konsultuoti, padėti, paaiškinti, kaip visiems kartu išgyventi skyrybas be didesnės žalos“, – sako vaiko teisių gynėja U. Klingerė.

Situacija: tėvai turi būti kaip komanda ir net kilus konfliktui nepamiršti, kad svarbiausia – emociškai nesužaloti savo vaiko. / freepik.com nuotr.

Kaip pranešti apie skyrybas

* Vaiko teisių gynėja Larisa Paurienė tikina, kad prieš pranešant vaikui apie skyrybas labai svarbu atkreipti dėmesį į jo amžių. Mažiems vaikams, iki maždaug šešerių metų, svarbu kalbėti paprastai ir aiškiai, vengiant perteklinės informacijos. Jie dažnai gali jausti nerimą dėl savo saugumo, todėl būtina patikinti, kad abu tėvai juos myli ir rūpinsis jais, nepaisant skyrybų.

* Vyresniems vaikams ir paaugliams reikia daugiau detalių ir galimybės išsakyti savo jausmus. Svarbu būti atviriems, tačiau kartu stengtis nekaltinti vieno iš tėvų ir vengti konfliktų. Paaugliams ar jau kone pilnamečiams jaunuoliams galima kalbėti dar atviriau, paaiškinant priežastis ir aptariant būsimus pokyčius šeimoje.

* Atspėti, kaip vaikas reaguos į tėvų skyrybas, beveik neįmanoma. Dažnai tėvai, laukę ašarų, susiduria su abejingumu, o tikėjęsi supratingumo, gauna pykčio pliūpsnį. Vaiko reakcija labai priklauso nuo jo amžiaus ir emocinės brandos. Maži vaikai dažnai reaguoja su baime ar sutrikimu, gali tapti lipšnūs arba pradėti elgtis neįprastai. Dar tik į darželį ar pradinę mokyklą einantys vaikai kartais jaučia kaltę, manydami, kad jie yra skyrybų priežastis.

* Paaugliai gali reaguoti pykčiu, maištu ar atsiribojimu, tačiau kartais jie stengiasi slėpti savo jausmus, kad apsaugotų tėvus. Pasitaiko netikėtų reakcijų, pavyzdžiui, visiškas abejingumas, kuris gali būti laikinas apsauginis mechanizmas. Nors neįmanoma visiškai numatyti vaiko reakcijos, pasiruošti galima įsigilinant į vaiko poreikius, amžių ir emocinę brandą, taip pat užtikrinant saugią aplinką, kurioje vaikas gali jaustis išgirstas.

* Kartais tėvai kalba neapgalvoję žodžių arba situaciją perteikia chaotiškai ir taip sukelia vaikui dar didesnį nerimą. Kita klaida – bandymas apkaltinti vieną iš tėvų, nes tai verčia vaiką jaustis įtrauktam į konfliktą arba rinktis vieno iš tėvų pusę. Taip pat pavojinga žinią apie skyrybas pranešti skubotai arba neatsižvelgiant į vaiko poreikius – pavyzdžiui, netinkamu metu ar aplinkybėmis, kai vaikas ir taip jaučia didelį stresą.

* Tėvai kartais nesuteikia vaikui pakankamai galimybių užduoti klausimų arba išreikšti jausmus, nes patys yra emociškai paveikti situacijos. Tėvai turi būti kaip komanda ir net kilus konfliktui nepamiršti, kad svarbiausia – emociškai nesužaloti savo vaiko.

* Pranešant apie skyrybas būtina palaikyti vaiką, kad ir kokia būtų jo reakcija. Kalbėti reikia ramiai ir aiškiai, pabrėžiant, kad tėvų meilė jam nesikeis. Tėvai turėtų būti pasiruošę išklausyti ir palaikyti, taip pat duoti vaikui laiko prisitaikyti prie naujos situacijos. Vengdami skubėjimo, kaltinimų, tėvai gali padėti sumažinti žinios apie skyrybas sukeliamą stresą ir išsaugoti artimą ryšį su savo vaiku.