MIT tyrėjai jau kelerius metus tyrinėja kaip neurologija veikia sprendimų priėmimą. Ankstesnis darbas parodė, kad sąnaudų ir naudos sprendimus lemia smegenų grandinė, prasidedanti nuo medialinės prefrontalinės žievės ir besitęsianti iki konkrečių neuronų grupės, esančios stratiume (lot. striatum).

Buvo nustatyta, kad, kai ši grandinė yra sutrikdyta, labiau tikėtina, kad gyvūnas priims didesnį atlygį žadantį, bet ir didesnės rizikos reikalaujantį sprendimą. Pavyzdžiui, buvo geriau pasirenkama judėti pro nemaloniai apšviestą vietą link šokolado, nei judėti pro gerokai mažiau apšviestą teritoriją ir lengvai pasiekiamo pieno.

Įdomu yra tai, kad kai gyvūnai buvo veikiami streso, jie, rinkdamiesi didelės rizikos, bet didesnio atlygio elgesio modelį, parodė labai panašius rezultatus. Tai reiškia, kad rizikingesni sprendimai yra dažniau priimami tais atvejais, kai individas yra veikiamas streso ir nerimo. Tyrėjai teigė, kad šis procesas galėtų padėti paaiškinti ir, kaip nuolatinis stresas sukelia piktnaudžiavimą ir priklausomybę narkotinėmis medžiagomis.

Naujausiame tyrime buvo siekiama sutelkti dėmesį į smegenų plotą, kai sprendimų priėmimo procese vyrauja neigiamas požiūris. Tyrime daugiausia dėmesio buvo skiriama uodeguotajam branduoliui (lot. nucleus caudatus). Tai mažos struktūros, sudarančios dalį nugarinio stratumo. Eksperimentų metų tyrėjai, panaudodami mažą elektros srovę, stimuliavo makakų uodeguotusius branduolius.

Gyvūnams buvo pateiktas gana paprastas sąnaudų ir naudos sprendimas – norint gauti sulčių, teks šiek tiek į veidą gauti pučiamo oro. Tad koks buvo gyvūnų elgesys? Intriguojantis eksperimentas parodė, kad kai yra stimuliuojamas uodeguotasis branduolys, gyvūnai pradėjo vengti rinktis sprendimą už kurį bus duodamas atlygis ir teks susidurti su nemaloniomis pasėkmėmis. Ir tai yra įdomu, kadangi kai ši smegenų sritis buvo nestimuliuojama, jiems nekildavo bėdų pasirenkant atlygį ir susitaikant su nemaloniomis pasėkmėmis.

„Ši būklė, kurią mes imituojame, priverčia iš naujo įvertinti patiriamas sąnaudas su gaunama nauda“, – teigia Ann‘a Graybiel‘a, šio MIT tyrimo vadovė. Iš esmės tyrimai rodo, kad pesimistinis sprendimų priėmimas gali būti susijęs su pernelyg aktyviu uodeguotoju branduoliu. Graybiel‘a siekia šias žinias panaudoti dirbant su žmonėmis, kurie kenčia nuo nerimo bei depresijos, ir sužinoti ar nenormalus uodeguotojo branduolio aktyvumas gali būti neigiamų sprendimų priėmimo priežastis.

Suvokę kaip mūsų smegenys pasveria teigiamus ir neigiamus sprendimus, mokslininkai tikisi padėti sukurti geresnius gydymo metodus žmonėms, sergantiems depresija ir nerimu. Kai kuriems žmonėms, turintiems kraštutinius neuropsichiatrinius sutrikimus, pesimistinis požiūris į pasaulį gali būti savo jėgomis tiesiog neįveikiamas, ir šis MIT mokslininkų atradimas gali padėti gydyti smegenų sritį, kuri sugeba modeliuotis tuos neigiamus pojūčius.