Pritaikoma įvairiose srityse

Prieš aštuoniolika metų L. Šukienė susižavėjo kūno kalbos skaitymu – gebėjimu iš gestikuliacijos suprasti, kada žmogus meluoja, jaučia nerimą ar bando ką nors nuslėpti. Tad pašnekovė ėmė domėtis, kur būtų galima išmokti šio mokslo. Tačiau Lietuvoje jis dar tik žengė pirmuosius žingsnius, todėl L. Šukienė žinias gilino skaitydama užsienio literatūrą ir žiūrėdama mokomuosius vaizdo įrašus internete.

Šiai sričiai ji paskyrė ne vienus metus, o šiandien veda kūno kalbos mokymus įvairių sričių specialistams. Vėliau pašnekovė pradėjo gilintis į žmogaus elgsenos analizę pagal DISC tipologiją.

„Šioje tipologijoje žmonės pagal savo elgseną skirstomi į keturias pagrindines grupes. Pažinus asmenį ir nustačius jo tipą, lengviau suprasti, kaip su juo bendrauti, – atskleidžia specialistė. – Baigusi DISC mokymus ir pradėjusi juos dėstyti, susidomėjau veidotyra. Esu karjeros konsultantė, šis mokslas man leidžia dar lengviau išsiaiškinti žmogaus polinkį į tam tikrą profesiją ir jam padėti surasti mėgstamą darbą. Mūsų veide yra daugybė informacijos, tik reikia mokėti ją perskaityti.“

Pasak L. Šukienės, tiek veidotyra, tiek kūno kalbos mokslas gali būti taikomi daugybėje sričių – tiek profesiniame, tiek asmeniniame gyvenime.

„Veidotyra padėjo man suprasti, kodėl tam tikrose srityse esu gabesnė, o kitose ne tokia gabi. Taip pat šis mokslas labai naudingas norint pažinti savo šeimos narius – vyrą, paauglę dukrą. Tampa lengviau suprasti vieni kitų skirtumus, ieškoti kompromisų ir namuose išlaikyti darną, – sako ji. – Veidotyra naudinga ir įvairiose darbo srityse. Pavyzdžiui, prekyboje – ją pasitelkus, galima sužinoti, kokiu būdu tavo klientas priima sprendimus, ir pateikti jam pasiūlymą, kurio neatsisakys. Veidotyra naudojama ir darbuotojų atrankų metu, kai norima iš kelių panašios kompetencijos kandidatų išsirinkti tinkamiausią. Taip pat šį mokslą naudoju karjeros konsultacijose, nes, pažvelgusi į veidą, matau, ar žmogus labiau linkęs į mediciną, ar turi kūrybišką sielą.“

Veidas – atvira knyga

L. Šukienės teigimu, mūsų veido forma ir kiekvienas jo bruožas, taip pat akys, lūpos, nosis, smakras, kaklas apie mus gali atskleisti labai daug informacijos. Pavyzdžiui, jei žmogus turi ilgą ir didelę nosį, jis bus kūrybiškas, empatiškas, emocionalus, mėgstantis bendrauti. Pasak pašnekovės, taip yra todėl, kad veido vidurinė zona yra susijusi su mūsų emociniu intelektu ir emocionalumu.

Kiekvienas veide esantis plotelis žymi tam tikrus mūsų metus. Pavyzdžiui, kaktos zonoje atsispindi jaunystė.

„Jei žmogus turi ilgą kaklą, jis bus tikras nenuorama. Jam norėsis nuolat keisti darbus, profesijas, išbandyti save įvairiose srityse. Geriausiai toks žmogus jausis vienu metu užsiimdamas keliomis skirtingomis veiklomis, – akcentavo ji. – Trumpą kaklą turintis asmuo bus vienos srities specialistas. Jis geriausiai jausis galėdamas visą gyvenimą dirbti toje pačioje srityje. Tokie žmonės būna labai lojalūs, jie gali vienoje darbo vietoje išdirbti net dešimt ar penkiolika metų.“

Pasak veidotyros specialistės, apie žmogų daug pasakyti gali ir akys. Kuo jos platesnės – tuo žmogus atviresnis, nuoširdesnis, linkęs dalytis. Uždaros, tarsi primerktos akys signalizuoja, kad žmogus yra uždaresnis, pirmiau galvojantis apie save ir nelinkęs dalytis. Taip pat iš akių galima suprasti, ar asmuo yra optimistas, ar pesimistas. Jei akių kampučiai žiūri į viršų, jų savininkas yra optimistas. Į apačią nulinkusi jų forma rodo, kad žmogus yra labiau analitikas, linkęs į pesimizmą.

„Kuo žmogaus nosis kumpesnė, tuo jis bus kategoriškesnis. Tai labai svarbu žinoti renkantis darbuotoją. Įsivaizduokime, kad įmonės vadovas turi kumpą nosį. Jei jis išsirinks tokį patį darbuotoją, konfliktas bus garantuotas. Greičiausiai darbuotojas turės nusileisti vadovui, bet tai darydamas jis jausis blogai. Tad kategoriškam vadovui geriau rinktis švelnesnių veido bruožų pavaldinį, – pastebi L. Šukienė. – Jei reikia labai smulkmeniško, į detales dėmesį kreipiančio darbuotojo, buhalterio, reikėtų smulkių veido bruožų, smailos nosytės, kampuotų skruostų ir kaktos kandidato. Kuo didesnis kampuotumas / kaulėtumas matomas veide, tuo žmogus smulkmeniškesnis, linkęs į skaičių analitiką. Jei asmens kakta aukšta ir plati, jis bus linkęs į IT arba finansų sritį. Pažiūrėkite į mūsų Prezidento G. Nausėdos kaktos aukštį, smulkią nosytę – jis tikras analitikas, tad jam puikiai tiko ankstesnės finansų analitiko pareigos.“

Bruožus formuoja charakteris

L. Šukienė akcentavo, kad svarbūs yra ne tik mūsų įgimti, bet ir per gyvenimą įgyti veido bruožai. Pavyzdžiui, tam tikros mimikos raukšlės, susiformuojančios dėl mūsų demonstruojamų emocijų. Todėl vaikų veido bruožų analizė atliekama tik sulaukus dvylikos metų. Iki tol veido bruožai dar nesusiformavę taip, kad juos būtų galima įvertinti.

„Jei žmogus yra labai linksmas ir dažnai nuoširdžiai šypsosi, jo akių kampučiuose ilgainiui išryškės smulkios raukšlelės – vadinamosios žąsies kojelės. Viską analizuojančiam žmogui dėl nuolat surauktos kaktos gali tarp antakių susiformuoti dvi ryškios linijos, – atskleidžia pašnekovė. – Taip pat pastebėta, kad vadovaujamą darbą dirbančių siauro žandikaulio atstovų žandikauliai ilgainiui šiek tiek praplatėja. Platus žandikaulis rodo lyderystę, vadovavimą. Žinoma, tai nereiškia, kad smulkių veido bruožų savininkas negali būti vadovas. Tačiau jam teks daug labiau įrodinėti savo vertę. Galiausiai tai lems ir tam tikrą veido bruožų pokytį.“

L. Šukienės asmeninio archyvo nuotr.

Pasak veidotyrininkės, kadangi veido bruožai atliepia unikalų asmens charakterį, jie skiriasi net tarp identiškų dvynių. Netgi akies kampučio pasvirimas kitu kampu jau gali rodyti kitokį būdo bruožą.

„Esu išanalizavusi identiškų brolių dvynių krepšininkų Darjušo ir Kšyštofo Lavrinovičių veidus. Pažvelgus, jie atrodo absoliučiai identiški, tačiau analizuojant brolių veido proporcijas, paaiškėjo, kad jie yra visiškai skirtingi. Sprendimus šie broliai taip pat priima skirtingai, vienas yra drąsesnis, kitas analitiškesnis“, – sako L. Šukienė.

Plastinių operacijų įtaka

L. Šukienės teigimu, tam tikrus mūsų charakterio bruožus atskleidžia ir ant veido esantys apgamai ir randai. Tiesa, svarbu, kada randas atsirado.

„Kiekvienas mūsų veide esantis plotelis žymi tam tikrus mūsų metus. Pavyzdžiui, kaktos zonoje atsispindi mūsų jaunystė. Vidurinė kaktos zona pasakoja apie žmogaus gyvenimą iki 20 metų. Tad jei randas atsirado 40-ies, jokios įtakos jis neturės. Tačiau vaikystėje ant kaktos iškilęs randas vėliau gali atspindėti žmogaus gyvenimo įvykius“, – atskleidžia pašnekovė.

Šiandien veido bruožus lengva pakeisti makiažu ir plastine chirurgija. Ar tai turi įtakos analizuojant žmogaus charakterio bruožus? Galbūt plastinės operacijos netgi gali pakeisti žmogaus asmenybę? Veidotyros specialistės teigimu, makiažas jokios įtakos veido analizei neturi, o plastinės operacijos gali ją apsunkinti.

„Jei man atsiunčia išanalizuoti žmogaus veido nuotrauką, o aš matau, kad galbūt bruožai buvo koreguoti, tos veido zonos nevertinu. Tarkime, jei įtariu, kad lūpos galėjo būti padidintos, jų neanalizuoju, nes nežinau, kokios jos buvo prieš tai, – sako veidotyros specialistė. – Plastinės veido operacijos didelės įtakos mūsų charakterio savybėms nepadarys. Tačiau tam tikrų pokyčių gali būti. Kaip minėjau, kumpą nosį turintys žmonės yra kategoriški. Išoperavus nosį ir veido bruožams sušvelnėjus, per daug metų ir pats žmogus gali sušvelnėti, tapti ne toks kategoriškas. Tai gali lemti tam tikri psichologiniai aspektai. Pavyzdžiui, jei žmogui kumpa nosis nepatiko ir dėl to jis buvo piktas, po operacijos jis gali jaustis geriau ir dėl to sušvelnėti.“

Išduoda jausmus ir mintis

Užsiėmimų metu L. Šukienė ne tik atskleidžia veidotyros subtilybes, bet ir moko pažinti aplinkinių kūno kalbą ir kontroliuoti savo paties gestikuliaciją. Pasak pašnekovės, kūno kalba gali labai daug apie mus atskleisti, nes ji išduoda tikruosius asmens jausmus ir mintis. Kalbant gestikuliuojama natūraliai, tad, norint suvaldyti savo kūno kalbą, teks įdėti daug pastangų.

„Valdyti kūno kalbą ir sykiu, pavyzdžiui, skaityti pranešimą, labai sudėtinga. Tai yra tas pats, kas bandyti ant lentos parašyti sakinį iškart abiem rankomis. Tokia užduotis sektųsi išties sunkiai, nes galvotume tai apie dešinę ranką, tai apie kairę. Lygiai taip pat veikia ir kūno kalba – jei į ją susikoncentruosite, pamesite mintį. Sekdami savo sakomos kalbos tekstą, nejučia pradėsite gestikuliuoti. Aš pati į šią sritį gilinuosi jau daugiau nei penkiolika metų, tačiau skaitant pranešimą vis dar kartais nepavyksta suvaldyti savo kūno kalbos“, – pripažįsta ji.

Dažniausiai L. Šukienės klausia apie mūsų melo gestus – kaip neišsiduoti, kad kažką slepi, arba suprasti, kad kitas tau meluoja? Pasak pašnekovės, vienas iš svarbiausių melo gestų yra tam tikros veido dalies dengimas rankomis. Tad į tai pirmiausia reikėtų atkreipti dėmesį.

„Jeigu bandome nuslėpti kokią nors informaciją, prisidengsime lūpas. Kai norime išvengti žvilgsnio, imame trinti akis arba užverčiame jas į viršų. Jei pradedame kasytis ausį, vadinasi, informacija, kurią mes sakome arba girdime, mums nepatinka, – vardija pašnekovė. – Nerimą išduoda savęs lietimas. Kai žmogus nerimauja, jis greičiausiai ims save glostyti. Pavyzdžiui, gali ranka perbraukti per plaukus, liesti savo petį, trinti rankas, glostyti viršutinę plaštakos dalį. Tai yra savęs raminimo gestai, kurie išduoda, kad žmogus šiuo metu nerimauja ir save tokiu būdu bando nuraminti.“

Specialistės teigimu, kūno kalba ypač svarbi darbo pokalbio metu, kai norime pasirodyti kaip savimi pasitikintys profesionalai. Pasak jos, atėjus į darbo pokalbį, svarbiausia kuo mažiau rankomis liesti veidą. Rankas geriausia laikyti ant stalo – ne po stalu, nesilaikyti už stalo.

„Stenkitės nerodyti nerimavimo gestų. Vienas dažniausiai pasitaikančių tokių gestų yra kojos užkėlimas ant kitos ir jos kinkavimas pirmyn atgal. Taip pat savęs neglostykite, kuo mažiau save lieskite. Neslėpkite rankų po stalu. Geriausia prisistatymo metu delnus laikyti atverstus į viršų – tai nuoširdumo ir atvirumo ženklas“, – pataria L. Šukienė.

Keturi žmonių tipai

Atlikdama asmenybės analizę, pašnekovė taip pat remiasi DISC elgsenos tipologija. Pasak jos, žmonės pagal savo elgesį yra skirstomi į keturis tipus. Juos pažinus, galima efektyviau bendrauti su skirtingų tipų atstovais.

„D tipui priklauso dominuojantys žmonės, kurie mėgsta, kad viskas vyktų pagal juos. Jie diktuoja taisykles, turi aukštą ego ir dažnai būna kategoriški. I tipo žmonės yra labai komunikabilūs, bendraujantys, mėgstantys dėmesį ir buvimą dėmesio centre, tačiau jie gali būti manipuliuojantys, – pasakoja specialistė. – S tipo žmonės yra labai taikūs. Jiems svarbu, kad aplinkiniai jaustųsi gerai, tad visais įmanomais būdais stengiasi išvengti konfliktų ir visiems įtikti. Šie žmonės labai nemėgsta pokyčių, yra lojalūs ir sėslūs. Jiems būtinas stabilumas, kitaip jaučiasi nesaugiai. O štai C tipo atstovai yra tikri analitikai. Jie viską analizuoja, sprendimus priima remdamiesi faktais, o ne emocijomis. Jie taip pat gali būti kiek šalti, nes didelis emocionalumas jiems svetimas.“

Pasak pašnekovės, visi mes priklausome tam tikram elgsenos tipui, tačiau turime ir kitų tipų savybių. Nors DISC tipologija nėra tiesiogiai susijusi su veidotyra ir kūno kalba, asmenybių analizės metu L. Šukienė dažnai susieja visas šias tris sritis. Pavyzdžiui, ji pastebi, kad D tipo žmonės dažnai pasižymi plačių žandikauliu ir tam tikra savita kūno kalba.

„Visada atkreipiu dėmesį į žmogaus veido bruožus, kūno kalbą ir jo DISC tipą. Naudojant visas šias tris sritis, galima žmogų išanalizuoti labai giliai ir padėti jam surasti labiausiai tinkančią profesiją“, – tikina žinovė.

L. Šukienės teigimu, veidotyros ir kūno kalbos žinias ji naudoja įvairiausiose gyvenimo srityse. Tad pašnekovė jau nė neįsivaizduoja, kaip gyventų, jei neturėtų šių žinių.

„Veido ir kūno kalbos analizė man dabar atrodo savaime suprantamas dalykas, nes jį naudoju kasdien. Veido bruožai ir gestai apie žmogų atskleidžia labai daug. Tad, įvaldžius šias sritis, galima greitai perprasti aplinkinius ir su jais efektyviau bendrauti“, – sako specialistė, savo patirtimi besidalijanti „Instagram“ paskyroje „sukiene_kuno kalba“.