- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Užuominas apie žmogaus psichinę sveikatos būklę galima rasti tiesiai prieš akis – jo „Facebook“ ar kitų socialinių tinklų naujienų įrašuose.
„Facebook“ naujienų juostoje ar „Instagram“ nuotraukų galerijoje išduodate savo psichinės sveikatos rodiklius, skelbia portalas BBC. Jie nėra paslėpti akivaizdžiose vietose, tarkim, emodžiuose, grotažymėse ir įkvepiančiose citatose, o slepiasi subtiliose, jums nežinomose užuominose, kuriomis galima nustatyti tokią pat tikslią diagnozę, kaip su gydytojo kraujo spaudimo ar pulso dažnio matuokliais.
Tie, kurie socialines medijas naudoja tik tam, kad pasidalintų kačių ar kelionių vaizdais, gali nustebti – mokslininkų tyrimai rodo, kad socialinės medijos turi didelį potencialą ir gali padėti išsaugoti gyvybes. Skaičiuojama, kad vien Jungtinėse Valstijose kas 13 minučių nusižudo žmogus. Nepaisant to, mūsų gebėjimas numatyti polinkį į savižudybę skatinančias mintis ir elgesį iš esmės nepatobulėjo per 50 mokslinių tyrimų metų.
Nuotraukos sulaukia daugiau komentarų
Tyrimų metu buvo nustatyta, jog depresija sergančių žmonių „Instagram“ paskyroje didesnė tikimybė pamatyti tamsesnes, pilkesnes, mėlynesnes nuotraukas, jose mažiau veidų. Jų nuotraukos dažniausiai surenka mažiau patiktukų, bet daugiau komentarų. Didesnė tikimybė, kad tokiam žmogui labiau patiks „Inkwell“ filtras, kuris nuotraukos spalvas paverčia į juodą ir baltą, negu „Valencia“ filtras, kuris spalvas pašviesina. Nors atskirai šie požymiai nėra tvirtas pagrindas nustatyti depresiją, jie gali būti svarbūs kuriant modelį, kuris padėtų tai daryti. Štai čia reikalingas mašininis mokymasis, priklausantis dirbtinio intelekto sąvokai, kai sistema, be vartotojo įsikišimo, geba nustatyti sąlygų reikšmes.
Mokslininkų gauti modeliai teisingai nustatė 70 proc. naudotojų, sergančių depresija.
Harvardo ir Vermonto universitetų mokslininkai panaudojo šiuos metodus savo naujausioje 44 tūkst. „Instagram“ įrašų analizėje. Jų gauti modeliai teisingai nustatė 70 proc. naudotojų, sergančių depresija. Tuo tarpu bendrosios praktikos medikai nustato 42 proc. tokių atvejų. Jie taip pat turėjo mažiau klaidingai nustatytų teigiamų rezultatų (tačiau šis skaičius buvo nustatytas iš skirtingos gyventojų grupės, tad palyginimas gali būti neteisingas). Depresijos signalai naudotojų naujienų sraute buvo akivaizdūs net prieš oficialią psichiatrų diagnozę, tad „Instagram“ atliko išankstinės perspėjimo sistemos vaidmenį.
Šizofreniją įspėja nerišli kalba
Tuo tarpu psichiatrai jau seniai sieja kalbą ir psichinę sveikatą – nerišli ir lengvai nukrypstanti nuo temos kalba rodo šizofreniją, o padažnėjęs įvardžio „aš“ vartojimas rodo depresiją. Tai įvertinti nuo šiol gali ir modernios priemonės. Pavyzdžiui, „AnalyzeWords“ nemokamoje teksto analizės programoje, kuri susitelkia ties smulkiais žodžiais (įvardžiais, artikeliais, prielinksniais), galima įvesti „Twitter“ vartotojo vardą, o programa įvertina vartotojo emocinį ir mąstymo stilių. Štai įvedę JAV prezidento Donaldo Trumpo „Twitter“ vartotojo vardą @realdonaldtrump, pamatytume, kad jis turi optimistinį emocinį stilių ir mažai tikėtina, kad jis bus susirūpinęs, piktas ar sirgs depresija. Vis dėlto, mokslininkai tiria svarbius psichinės sveikatos klausimus gerokai giliau, nei tai daro greitos, o kartais ir pralinksminančios emocinių ir socialinių stilių analizės internete.
Apie depresiją gali sufleruoti padidėjęs neigiamos reikšmės žodžių naudojimas (pvz.: „ne“, „niekada“, „kalėjimas“, „žmogžudystė“) ir sumažėjęs teigiamos reikšmės žodžių naudojimas („laimingas (-a)“, „paplūdimys“, „nuotrauka“). Tiesa, specialistai aiškina, kad šie signalai nėra labai patikimi. Harvardo, Stanfordo ir Vermonto universitetų mokslininkai išskyrė daugiau bruožų (nuotaika, kalba ir kontekstas) iš beveik 280 tūkst. „Twitter“ žinučių. Gautas skaitmeninis modelis pasiekė aukštą rezultatą atpažįstant naudotojus, sergančius depresija, taip pat sėkmingai nustatė maždaug 9 iš kiekvienos 10-ties žmonių, turinčių potrauminį streso sutrikimą. Chrisas Danforthas, profesorius ir vienas iš mokslininkų Vermonto universitete, teigė, jog pagrindinis modelio rodiklis buvo teigiamos ir neigiamos reikšmės žodžių santykis.
Kitas svarbus rodiklis – padidėjęs „Twitter“ žinučių žodžių skaičius. C. Danforthas pabrėžė, kad buvo įvertinta tik maža, specialiai surinktų žmonių grupė, tačiau į tyrimo rezultatus jis žvelgia optimistiškai. Jo teigimu, šie ir kiti panašūs rezultatai reiškia, kad mūsų elgesys skaitmeninėje erdvėje gali būti naudojamas diagnostikos ir patikros priemonėms. Įtraukus dar ir fizinę informaciją iš „FitBit“ išmaniųjų laikrodžių ir miego programėlių, šios priemonės galėtų būti dar efektyvesnės.
Vis dėlto, susiduriama su lingvistiniais iššūkiais. „Pristačiau savo straipsnį apie šizofreniją psichofarmakologijos pateiktyje!”, „Žiūriu dokumentinį filmą „Aš sergu šizofrenija“, aš tikra būsima psichologė!“ – tokias „Twitter“ žinutes skaitmeninis modelis gali netinkamai atpažinti kaip naudotojus, kurie serga šizofrenija.
2017 metais JAV atliktame tyrime psichikos sveikatos specialistai pirmiausia atmetė tokio tipo žinutes iš 671 „Twitter“ naudotojų. Tuomet mašininis mokymasis diagnozavo šizofreniją 88 proc. tikslumu – toks pasisekimas pasiektas tik bendru kompiuterio ir žmonių darbu.
Nesiekia pakeisti tradicinių diagnostikos metodų
Ką reiktų daryti su visa šia informacija? Įgaliojimų suteikimas būtų gera pradžia. „Microsoft Research“ tyrėjų komanda sugebėjo prognozuoti, kurių mamų elgesys ir nuotaika gali nepalyginamai pasikeisti prieš ir po gimdymo. Jiems tereikėjo ištirti gražiosios lyties atstovių „Twitter“ paskyras. Nors perinatalinė depresija ir nerimas nėra tinkamai diagnozuoti, mokslininkai pripažino nesistengiantys pakeisti tradicinių diagnostikos ir prognozavimo metodų.
Skaičiuojama, kad žmonės į specialistus pagalbos kreipiasi tik praėjus 6 - 8 metams nuo depresijos pradžios, o nerimo atveju – praėjus 9 - 23 m.
Jie tenori, kad įsivaizduotume, jog besilaukiančios moterys galėtų šį prognozavimo modelį naudoti savo išmaniuosiuose telefonuose. Tokiu būdu, jos gautų „pogimdyvinės depresijos rizikos balą“ per programėlę, kartu su informacija apie išteklius arba, prireikus, intensyvesnę ir skubesnę pagalbą.
Nepaisant to iškyla abejonių dėl asmenų privatumo: kas nutiks, jei skaitmeninėje erdvėje jūsų psichikos sveikata taps visiems matoma? Jūs galite tapti farmacinių įmonių taikiniu ar patirti diskriminaciją iš darbdavių ir draudėjų. Naudotojai dažnai nežino, jog kažkas gavo prieigą prie jų duomenų. Michaelas Zimmeris, privatumo ir interneto etikos specialistas, yra paaiškinęs, jog vien todėl, kad asmeninė informacija iki tam tikro lygio yra prieinama socialiniame tinkle, nereiškia, kad galima ją vogti ir skleisti kitiems.
Šie gauti duomenys ir mašininis mokymasis potencialiai gali padėti anksti atpažinti psichikos sveikatos problemas. Skaičiuojama, kad žmonės į specialistus pagalbos kreipiasi tik praėjus 6 - 8 metams nuo depresijos pradžios, o nerimo atveju – praėjus 9 - 23 m.
O juk socialiniais tinklais reguliariai naudojasi du milijardai žmonių, tad ir Markas Zuckerbergas, dirbamas prie „Facebook“ dirbtinio intelekto planų, neseniai rašė: „Matėme siaubingai tragiškus įvykius – kaip savižudybės, kurių kelios transliuotos gyvai – to galbūt galėjome išvengti, jei kažkas būtų supratęs, kas vyksta ir apie tai pranešęs anksčiau“. Specialistai tikina, kad psichinė žmogaus būklė banguoja realiu laiku – ji gyvena naujienų įrašuose, nuotraukose ir „Twitter“ žinutėse. Tad galbūt prognozė, diagnozė ir gydymas turėtų ten gyventi kartu.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Eiti pas psichologą Lietuvoje – vis dar stigma: daugiau žmonių renkasi anonimines konsultacijas5
Tyrimai ir apklausos rodo, kad nuo karantino pradžios pablogėjo lietuvių psichologinė savijauta. Deja, žmonės vis dar vengia vizitų pas psichologus. Senais stereotipais, kad specialistus lanko tik silpni ir sergantys pacientai, dažniau vadovaujasi vyre...
-
A. Jūrė: reikia gerbti ne tik vyresniuosius, bet ir vaikus5
Nors vasara dar nesibaigia, LRT vaikų ir jaunimo turinio vyriausioji redaktorė Aistė Jūrė iki kaklo paskendusi darbuose. Atostogų mėnuo Portugalijoje, praleistas Porto mieste su dešimtmete dukra Ūla, leido jai kokybiškai pailsėti, atgaut...
-
A. Grižas: gentys – vyrų įkvėpimas ir užnugaris11
Psichologas Antanas Grižas turi geros dienos receptą. Jį sudaro sportas, meditacija, pasirūpinimas savimi, gamta, judėjimas, bendravimas. „Dar aš gerai jaučiuosi per dieną padaręs tai, kas mane gąsdino, bet buvo man svarbu“, –...
-
„Jaunimo linija“: atostogos yra būtinos žmogaus psichinei sveikatai palaikyti
Artėjant paskutiniam vasaros ilgajam savaitgaliui, o iš pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas, arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai neatostogauja, ...
-
Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys2
„Kai tėvai išsiskyrė, buvau trejų–ketverių, iš įprasto gyvenimo su mama ir tėčiu nelabai ką prisimenu. Neįstrigę, kad kažką būtume veikę drauge, tik keletas nuotrupų“, – savo šeimos prisiminimais dali...
-
Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams1
Su psichologiniais ir fiziniais iššūkiais laikotarpiu po gimdymo susiduria ne tik moterys – gimus kūdikiui, jų kyla ir vyrams. Vis dėlto jaunos gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė pastebi – visuomenėje iki šiol pe...
-
Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį5
Pandemija ir karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichinę sveikatą. Nuo alkoholio, nemigos iki depresijos ir kliedesių. Psichiatrai sako – besikreipiančių pagalbos – kaip niekad daug. Emocinėje duobėje atsidūrė ir dalis verslo pasa...
-
Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?1
Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekci...
-
Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje2
Ne vienas gyvenime kartais pasijuntame užstrigę, nepatenkinti tuo, ką turime, bet nežinantys, ko norime, ar nedrįstantys kažką keisti. Kodėl taip atsitinka ir kaip iš tokios būsenos išbristi, kalbamės su asmenybės ugdymo trenere, mento...
-
Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais1
Atostogas su vaiku užsienyje planuojantys tėvai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus kreipiasi patarimo, kaip keliauti, kad nekiltų nesusipratimų ar konfliktų su skyrium gyvenančiu vaiko tėčiu ar mama, sak...