Ar užrakinau duris? O lygintuvas – negi palikau įjungtą?! Na, žinoma: į parduotuvę ėjau duonos, bet jos ir nenusipirkau. Šie kasdieniai dalykai gerai pažįstami ne vienai moteriai. Kodėl pamirštame? Ar vyrams lengviau?

Hormonų įtaka

Esama visokių nuomonių. Vieni teigia, kad moterų atmintis geresnė nei vyrų, kiti – atvirkščiai: paauglystėje gebėjimas atsiminti būna vienodas, o vėliau vyrų atmintis ima lenkti moteriškąją.

Pasak Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Konsultacijų poliklinikos Atminties sutrikimų kabineto neurologo med. dr. Arūno Vaitkevičiaus, sakyti, kad vienos lyties atmintis geresnė nei kitos, būtų neteisinga. Vis dėlto faktas: lyčių pažintinių funkcijų ir atminties skirtumai egzistuoja.

Tai lemia vyrų ir moterų genetikos ypatumai, lytiniai hormonai, galiausiai – individualios žmogaus savybės. Be to, atmintis labai susijusi su išsilavinimu ir profesija: kuo daugiau naudojami galvos smegenų resursai, tuo geriau išlavinta atmintis.

Lietuvoje buvo atlikti tyrimai pažintinių funkcijų greičiui nustatyti, priklausomai nuo moters mėnesinių ciklo ir lytinių hormonų koncentracijos. Pasirodo, kintant hormonų balansui, kitaip prisimenami praeities įvykiai. Be to, moterų pažintinės funkcijos pakinta ir dėl kontraceptinių tablečių vartojimo. Taigi hormonų įtaka atminčiai įrodyta moksliškai.

Prisimename tai, kas įdomu

Paprastai teigiama, kad moterų daugiau išvystyta žodinė atmintis, o vyrų – vaizdinė.
Moterys daugiausia naudoja kalbinius gebėjimus, todėl joms lengviau atsiminti tekstą, emocijų lydimus kasdienos įvykius, paveikslus, įsidėmėti žmonių veidus, paprasčiau mokytis kalbų. Vyrai nesunkiai prisimena skaičius, lengviau orientuojasi erdvėje.

„Tai paaiškinama fiziologinėmis galvos smegenų neuronų veiklos ypatybėmis. Tyrėjai sutaria, kad kalbos sklandumo užduotis geriau atlieka moterys. Labai svarbu, kaip informacija pastebima, išgirstama, įsidėmima, o vėliau – atgaminama. Nuo to priklauso, ką mes atsimename gerai, o ką linkę pamiršti, – pastebi neurologas. – Kiekvienas geriausiai priima tą informaciją, kuri atrodo įdomi. Tai ir prisiminti lengviausia.“

Dažnai perdėtai imama nerimauti dėl sulėtėjusios atminties ir gebėjimo susikaupti, kai nauja informacija atgyja lėčiau nei seni prisiminimai ar žinios. Kai kurie mokslininkai jau teigia, kad senstant neuronų prarandama mažiau, nei buvo manoma iki šiol (žinoma, jei nesergama neurodegeneracinėmis ligomis).

Atminties priešai

Jaunystėje visų žmonių pažintiniai procesai vyksta greičiau, o maždaug nuo 30-ies smegenų neuronų veikla ima lėtėti, pažintinės funkcijos ir atmintis silpnėja. Vis dėlto  atminties procesai nėra statiški – mūsų galvos smegenų veikla ir atmintis keičiasi visą gyvenimą.

Amžius yra pagrindinis rizikos veiksnys atminčiai blogėti ir susirgti Alzheimerio liga, kuri sudaro 2/3 visų vadinamųjų demencijų (pažintinių funkcijų ir atminties ligų) atvejų.
Statistiškai moterys Lietuvoje ir visame pasaulyje Alzheimerio liga serga dažniau nei vyrai, daugiau moterų pacienčių kreipiasi į specialistus. Tai gali būti paaiškinama ne tik demografine padėtimi šalyje: ne mažiau įtakos daro ir sulaukus vyresnio amžiaus  mažėjanti estrogenų koncentracija moters organizme.

Didžiausi atminties priešai, kad ir kokio amžiaus būtume, – stresas, konfliktai, nuolatinis nerimas, depresija, netinkama mityba, rūkymas ir alkoholis, nemiga. Visa tai iš tiesų kenkia smegenų veiklai.

Vaistai: sperma ar poezija?

Kaip gerinti atmintį? Patarimų esama yra daug ir įvairių: nuo tinkamos mitybos, sveikos gyvensenos, psichinės sveikatos tausojimo iki sporto. Štai anglų ir vokiečių tyrėjai nustatė, kad valgydamos daug flavonoidų turinčių braškių ir mėlynių moterys gali išlaikyti gerą atmintį net metams bėgant. Norvegų medikai tikina: moterų atmintį gerina į organizmą patekusi sperma.

„Tokie tyrimai daugiau skirti medicinos mokslui populiarinti, negu į tai būtų galima žvelgti rimtai. Daug svarbiau nuolat būti ne tik fiziškai, bet ir protiškai aktyviems: atmintį lavinti mokantis kalbų, sprendžiant kryžiažodžius, mintinai mokantis eilėraščių ir panašiai“, – sako A.Vaitkevičius.

Anksčiau į atminties sutrikimo problemas buvo numojama ranka, viską suverčiant visagalei senatvei, o dabar daug anksčiau kreipiamasi į medikus. Pastebima, kad jei žmogus pats skundžiasi susilpnėjusia atmintimi, tikėtina, kad jis yra sveikas. O štai sergančiuosius Alzheimerio liga pas gydytojus dažniausiai atveda tik sunerimę artimieji.
„Pastebėjus pakitusį artimo žmogaus elgesį, kai jis ima neprisiminti nesenų įvykių ar susitarimų, blogiau orientuojasi įprastoje aplinkoje arba vis sunkiau gali atlikti įprastus kasdienius darbus, nereikėtų visko suversti amžiaus pokyčiams", – pataria medikas.
Visais atvejais geriau kreiptis į gydytoją, kuris, atlikęs keletą nesudėtingų testų, nuramins, paneigs abejones ar, atvirkščiai, galbūt pasiūlys tam tikrų vaistų.

Visų kitų žmonių atminties susilpnėjimą neretai galima paaiškinti tiesiog nuovargiu, dėmesio stoka. Užtenka sulėtinti tempą, viską daryti lėčiau, sutelkti dėmesį į atliekamą veiksmą.

Taigi įveikime kasdienę rutiną, raskime progų džiaugtis nors ir mažyte smulkmena. Įsileiskime vidun kuo daugiau gerų emocijų ir pamirškime pyktį ir nuoskaudas. Domėkimės viskuo, kas vyksta aplink, rūpinkimės savo kūnu ir turtinkime sielą. O tada savaime pamiršime... atminties problemas.