Nuomonės apie dežavu prigimtį skiriasi.

Psichoanalitikai dežavu laiko norų ir realybės painiavos procesu. Psichiatrai – smegenų veiklos sutrikimu, kai susimaišo dabartis ir praeitis. Parapsichologai tiki, kad dežavu yra pratekėjusi praeito gyvenimo patirtis.

Mokslininkai dežavu reiškiniu domisi jau daugiau nei 150 metų, ir dabar šis reiškinys vertinamas kaip kognityvinių mechanizmų veiklos pasekmė, „šalutinis poveikis“. Tai yra būdas, kuriuo smegenys sąveikauja su informacija: ją suvokia, įvertina, interpretuoja.

Freepik.com nuotr.

Prie pagrindinių dežavu „kaltininkų“ priskiriamas dėmesys. Įvairios detalės praeina nesąmoningą analizę – žmogus nepastebi, kad viską pastebi. Pavyzdžiui, atvykstate į vietą, kurioje iškart pastebite tam tikras detales, staiga, dėmesio fokusas grįžta į „vientisą“ realybę, o jums atrodo, kad viskas aplinkui jau kadaise vyko tolimoje praeityje. Iš tikrųjų aplinka tikrai pažįstama – jūs ją nesąmoningai ištyrėte prieš kelias sekundes.

Kitas dežavu tiekėjas – atmintis. Kartais smegenys atgamina, bet nešifruoja prisiminimų. Tai reiškia, kad situacijos pakartotinio išgyvenimo jausmas yra, bet aiškaus praeities vaizdo nėra. Žmonės kasdien susiduria su didžiuliu informacijos kiekiu ir daug ką pamiršta. Situacijos pažįstamumo jausmą gali sukelti įvairios detalės.

Trečioji dežavu priežastis – dvigubas pažinimo apdorojimas. Dvigubo apdorojimo teorija teigia, kad dežavu metu vyksta kognityvinių procesų sinchronizacijos sutrikimas, savotiškas smegenų veiklos „gedimas“. Šie duomenys prabėga neuronų grandinėmis per milisekundes. Tačiau jei viena iš detalių, pavyzdžiui, smūgio garsas, apdorojama pavėluotai, smegenys ją priima už atskirą įvykį, įvykusį anksčiau. Tada atsiranda jausmas „Atrodo, aš tai jau girdėjau/mačiau“.

Freepik.com nuotr.

Dežavu atsiranda greitai, netikėtai ir be fizinių apraiškų. Nepaprastai sunku išprovokuoti šį intuityvų išgyvenimą laboratorijos sąlygomis, todėl kai kurie mokslininkai mano, kad dežavu praktiškai neįmanoma ištirti.

Tačiau yra žinoma, kad, pavyzdžiui, stresas ir alkoholis provokuoja situacijos pakartotinio išgyvenimo iliuziją. Taip pat manoma, kad dežavu – ateities nuojauta arba priminimas apie sapną.

Patirti dežavu kelis kartus per metus yra normalu. Dažniau ir ryškiau šis efektas pasireiškia nuo 15 iki 25 metų.

Jei nepaaiškinamo atpažinimo epizodai pasitaiko kas kelias dienas ir trukdo susikoncentruoti į kasdienes užduotis bei darbą, tai gali būti kitų problemų simptomai, pavyzdžiui: smilkininės epilepsijos, šizofrenijos, kraujagyslinės demencijos, padidėjusio nerimo, derealizacijos ir depersonalizacijos sindromo.

Dežavu išlieka mažai ištirtu reiškiniu. Vidutinio sunkumo atveju jis neturi rimtos įtakos žmogaus sveikatai ir gyvenimui.