Karštis, saulė, drėgnumas... Kokią įtaką oro sąlygos gali daryti mūsų nuotaikai?

Sunku patikėti, bet vasara gali liūdinti. Nors tai metų laikas, pasižymintis gausiausiu saulės šviesos kiekiu, tai toli gražu nereiškia, kad žmonės vasarą laimingiausi. Vieno tyrimo rezultatai rodo, kad tarp Nyderlandų gyventojų liūdesio ir depresijos mastai didžiausi būtent vasarą ir rudenį. Kitas tyrimas taip pat atskleidė keletą įdomių faktų: nors jo dalyvių nuotaikos orui gražėjant ėjo geryn, bet vasaros karščiai nuotaiką smukdė. Karštis taip pat siejamas ir su padidėjusia agresija. Tad jei karštą vasarą pasijutę liūdni, pikti ir norintys kam nors vožtelėti, savaitgaliui išvykite kur nors vėsiau, pataria psychologytoday.com.

Drėgmė taip pat atlieka labai svarbų vaidmenį mūsų nuotaikoms. Dar XX a. pabaigoje atlikto tyrimo rezultatai parodė, kad iš kelių veiksnių (saulės šviesos valandų per dieną, kritulių, oro temperatūros, vėjo krypties, drėgnumo, slėgio), drėgnumas padėjo geriausiai nuspėti žmogaus nuotaiką. Dienomis, kai oro drėgnumo lygis buvo aukštas, tyrimo dalyviai tikino buvę mieguisti, jiems buvo sunkiau susikoncentruoti, susikaupti. Kituose tyrimuose buvo aptiktas ryšys ir tarp didelio oro drėgnumo su padidėjusiu nuovargiu.  Oro drėgnumui sumažėjus, tyrimo dalyviai pranešė apie kur kas geresnę savijautą.

Vis dėlto, nors mokslininkai pateikia duomenų, rodančių mūsų nuotaikos priklausomybę nuo karščio, ši taisyklė galioja ne visiems be išimties. 2011 metais mokslininkų grupė iš Nyderlandų išskyrė keturias kategorijas žmonių, skirtingai reaguojančių į orus. Pirmieji – klasikiniai „vasaros mylėtojai“, save apibūdinantys kur kas laimingesniais sulėtomis, šiltesnėmis dienomis. Kiti  – „nekenčiantieji lietaus“ – ypač blogai jaučiasi, kai lyja. Be šių žmonių grupių, mokslininkai aptiko dar dvi kategorijas: „nekenčiančiuosius vasaros“, kurių nuotaika saulėtomis ir šiltomis dienomis subjūra,  ir „neveikiamuosius“ – šių nuotaikai orai žymesnės nuotaikos nedaro.