- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kartais suaugusiuosius gali nustebinti ir sutrikdyti tam tikras vaikų elgesys. Ne paslaptis, kad su kai kuriais mažaisiais susitarti yra tikras iššūkis, kuris reikalauja mūsų pastangų ir laiko. Ką daryti, jei nemalonus vaiko elgesys vis dažnesnis?
Mokytoja Laura Aleksandravičiūtė dalijasi vaiko raidos specialisto dr. Williamo Mosiero ir savo įžvalgomis, padėsiančiomis išvengti keblių situacijų ir ugdyti mažųjų savikontrolę.
Neakcentuoti netinkamo elgesio
Jei norime, kad netinkamas vaiko elgesys nesikartotų, pasistenkime jo neakcentuoti. Viena iš netinkamo elgesio atsiradimo priežasčių yra mažojo noras atkreipti į save dėmesį ir gauti norimą rezultatą.
„Pavyzdžiui, jeigu vaikas šaukia, galime jam vieną kartą pasakyti: „Aš tave girdžiu, prašau kalbėti tyliau“. Jeigu vaikas ir toliau šaukia – ignoruoti. Vaikui pradėjus kalbėti tyliai – galima jau ir sureaguoti“, – dalijasi patarimu mokytoja Laura.
Vaiko elgesį svarbu stebėti nuolat ir kilus bet kokiam pavojui nedelsiant stabdyti. Tyrimai rodo, kad, jei trikdantis elgesys nesustiprinamas tėvų ar mokytojų dėmesio, 50 proc. atvejų vaiko nepriimtinas elgesys linkęs išnykti.
Pakeisti aplinką
Profesorius W. Mosieras siūlo įsivaizduoti situaciją: du vaikai sėdi vienas šalia kito ir vienas kitą spardo. Ką galime padaryti? Paprasčiausiai pakeitus sėdimų vietų išdėstymą taip, kad šie du vaikai nebūtų taip arti vienas kito, galime išspręsti problemą.
Kartais pakeitus sąlygas ar aplinką į tinkamesnę vaiko savikontrolė pagerėja. Netgi subtilus pokytis gali būti viskas, ko reikia, norint palaikyti didesnę savikontrolę. Aplinka turi užtikrinti tinkamus pažinimo iššūkius, bet sykiu ugdyti savikontrolę ir pusiausvyrą. Kai vaikas gana gerai kontroliuoja save, galima pridėti daugiau aplinkos iššūkių, skatinančių mažuosius toliau tyrinėti aplinką.
Aptarti elgesį
Daugeliui tėvų ir mokytojų sunku išlaukti tinkamos akimirkos, kada galima pasikalbėti su vaiku apie netinkamą elgesį. Problemą dažniausiai norisi spręsti čia ir dabar. Tačiau nereikėtų pamiršti, kad bet koks dėmesys gali dar labiau paskatinti nemalonų vaiko elgesį ar žeminti savivertę.
Norint aptarti situaciją, galima ją suvaidinti su žaislais ir parodyti, koks sprendimas turėjo būti priimtas. Galime perskaityti trumpą istoriją ar parodyti filmuką apie nepriimtiną ir priimtiną socialinį elgesį.
Nepraleiskime progos pagirti vaiko, kai matome tinkamą elgesį. Geriausia tai daryti neutraliu laiku, kai vaikas visiškai nesitiki gauti dėmesio. Pavyzdžiui: „Barbora, kai matau tave tyliai vartant knygą, jaučiuosi labai laiminga“ arba „Tomai, noriu tau padovanoti šį lipduką, nes tu pasidalijai savo žaislu su draugu“.
Labai svarbu apdovanoti vaiką, pastebėjus pageidaujamą elgesį: tai gali būti ne tik materialūs dalykai, bet ir mėgstama vaiko veikla kartu su tėvais ar mokytojais.
Būti šalia
Vaikų raidos specialistas W. Mosieras atkreipia dėmesį į tai, kad, pasireiškus nepriimtinam vaiko elgesiui, labai svarbus ir ėjimas link vaiko, nepalaikant su juo akių kontakto.
„Pavyzdžiui, jei du vaikai nepasidalija žaislo, artėkime link jų. Vaikas, kuris bando atimti žaislą, tokioje situacijoje dažniausiai jį paleidžia. Apie 50 proc. vaikų, kurie elgiasi netinkamai ir tai žino, tokioje situacijoje nutraukia netinkamą elgesį ar tiesiog bando pasišalinti,“ – atkreipia dėmesį mokytoja Laura.
Kartais norint nuraminti vaiką ir nutraukti jo netinkamą elgesį užtenka pabūti šalia jo. Vaiko ir suaugusiojo artumo gali pakakti, kad nutrauktume nepageidaujamą elgesį.
Švelnus prisilietimas gali paskatinti vaiką susikoncentruoti ir nutraukti nepriimtiną elgesį. Taip pat ramiu tonu galime paprašyti vaiko susikaupti.
„Vienas iš labai veiksmingų būdų puoselėti šiltą tarpusavio ryšį yra rankos ištiesimas vaikui ir pasiūlymas susiliesti delnais. Susilietimo metu vaiko galima paklausti: ar tu jauti, kaip mano ramybė persiduoda tau?“ – pateikia pavyzdį Laura.
Perspėti ir rodyti pavyzdį
Jei vaikas netinkamai elgiasi, galima jį perspėti, kas nutiks, jei jo elgesys nepasikeis. Pavyzdžiui, vaikas spardo žaislą, mes galime perspėti ir pasakyti: „Jei tu ir toliau elgsiesi nemaloniai su šiuo žaisliuku, aš jį padėsiu į lentyną ir tu su juo nebegalėsi šiandien žaisti“.
Labai svarbu įvardyti vaikui, kas bus ir kiek laiko tai truks, bet dar svarbiau, kad mes laikytumės savo žodžio.
Rodykime vaikui tinkamą pavyzdį pabrėždami žodį „aš“. Maži vaikai tėvus laiko autoritetais, tad jie noriai seka jų pavyzdžiu. Tad pastebėję situaciją įvardykime, kaip joje elgtumėtės jūs, pavyzdžiui, „Aš nemušu Jono, aš Joną glostau“.
Parodyti supratingumą
Vaikui pasielgus netinkamai išreikškime perdėtą susirūpinimą ir pasiūlykime pabūti kartu. „Evelina, kai pamačiau, kaip tu suplėšei Ievos piešinį, labai išsigandau ir nuliūdau. Galvoju, kad tu gali suplėšyti daugiau piešinių, tad dabar pasėdėk su manimi ant kėdės, kol aš jausiuosi ramiau ir ne tokia liūdna, o tu suprasi, kad kitų draugų piešinių plėšyti nevalia“, – pateikia pavyzdį mokytoja Laura.
Ilgainiui vaikas supras, kad, jei nenori visą laiką būti kartu su mokytoju ar tėvais ir būti nuolat stebimas, jis turi nutraukti nepriimtiną elgesį ir išmokti elgtis tinkamai.
„Svarbu prisiminti, kad visi vaikai yra individualūs. Tai, kas tinka vienam vaikui, nebūtinai tiks ir kitam. Svarbu, kad mokytojų ir tėvų požiūris sutaptų ir taikomi metodai būtų priimtini abiem pusėms, tik tuomet bus pasiekta norimų rezultatų“, – pastebi L. Aleksandravičiūtė.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Specialistė apie lytiškumo suvokimo problemas: lietuviai nori, bet nežino, kaip tai pasakyti18
Lytiškumo ugdymo ekspertai pastebi, kad apie nuogą kūną ir lytinius santykius suaugę lietuviai vis dar nemoka kalbėti be drovumo ar baimės. Ypač nejauku tada, kai reikia atsakyti į savo atžalų nepatogius klausimus. Pasak ekspertų, vieni klaus...
-
Klaiki situacija: apie savižudybes galvoja ir 9-mečiai22
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su sunkiomis mintimis apie baimę, vienatvę, savižalą ar net savižudybę, amžius jaunėja. Kasdien šiomis temomis įvyksta per 30 jaunuolių pokalbių su „Vaikų linijos&l...
-
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją: taip sprendžia problemas?
Kas dešimtas vaikas Lietuvoje turi polinkį į anoreksiją. Tokius skaičius atskleidė kasmetė vaikų sveikatos patikra. Ekspertai aiškina, kad taip dalis vaikų elgiasi sąmoningai – badu ir kitaip žalodami save sprendžia įvairias pro...
-
Psichologė: vis mažesnius vaikus slegia sunkios mintys7
Pastaraisiais metais pastebima tendencija, kad vaikų, susiduriančių su tokiomis sunkiomis mintimis, kaip baimė, nerimas, vienatvė, savižala ar net savižudybė, amžius jaunėja. Kasdien vien šiomis temomis įvyksta per 30 vaikų ir paauglių poka...
-
Vilniuje – dėmesys žmonėms su negalia: finansuos socialines dirbtuves1
Plėtodama kompleksinę asmenų su negalia integraciją, Vilniaus miesto savivaldybė finansuos socialinių dirbtuvių veiklą. ...
-
Kodėl rėkiame ant savo vaikų?3
Vaikas prašo jau penkto saldainio per vakarą ir, išgirdęs neigiamą atsakymą, krenta ant grindų, rėkia, kad esate patys blogiausi tėvai pasaulyje. Susivaldysite ir ramiai paaiškinsite, kad suprantate vaiko jausmus, tačiau saldainio ...
-
Specialistai laužo galvas dėl darželinukų: paprastas gyvenimas – nebeįdomus6
Mama Nora su ketverių sūnumi Mariumi renkasi, kokią knygutę paskaityti. Po skaitymo vaikai eis į kiemą žaisti, tačiau mamos neslepia, esą vaikai mažai laiko leidžia lauke ir mieliau renkasi veiklas namuose, nei lauke, todėl vaikų žaidimų aik&sca...
-
Karo pabėgėliai iš Ukrainos pradėjo dažniau kreiptis psichologinės pagalbos
Karo pabėgėliai iš Ukrainos ėmė dažniau kreiptis psichologinės pagalbos, tai daryti daugiau linkusios moterys, sako Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro (IOM Lietuva) psichologas Mantas Jeršovas. ...
-
Psichologė – apie šventes su artimaisiais: susitikimai bus jaukesni, jei pavyks padėti telefonus3
Velykos – puikus laikas pailsėti ir atsipalaiduoti šeimos narių apsuptyje. Vis dėlto po švenčių jaučiamės ne sustiprėję, o dar labiau pavargę. Kodėl taip nutinka? Kaip kokybiškai pailsėti ir kokių klaidų nedaryti? ...
-
Egzaminų fiasko: kaip nuraminti vaiką6
Egzaminai tampa dideliu išbandymu ir moksleiviams, ir jų tėvams. Pasak psichologės, nuoširdus tėvų rūpestis kartais gali sukelti dar didesnį stresą. Kaip nusiraminti, padrąsinti abiturientus bei ką daryti, jei egzaminų rezultatai ne to...