- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
„Daugeliui žinoma pasakų skaitymo nauda kognityviniams gebėjimams: ugdomas kritinis mąstymas, plečiamas žodynas, lavinama vaizduotė ir kūrybiškumas. Taip pat pasakų skaitymas padeda gilinti ryšį su vaiku. Vis dėlto pasakos turi ir daug gilesnę psichologinę reikšmę“, – teigia mokytoja Paula Išganaitytė ir dalijasi įžvalgomis.
Skatina moralų elgesį
Pasakose veikėjai vaizduojami aiškiai geri ar blogi: yra piktoji pamotė ir geraširdė Pelenė; nelaboji ragana ir gerų ketinimų vedami Joniukas ir Grytutė. Kaip teigia vaikų psichologas ir psichiatras Bruno Betelheimas, vaikui parodžius du priešingus asmenybių tipus, jis lengvai supras jų skirtumus, o tai lems norą tapatintis su geruoju veikėju ir atmesti blogąjį.
Be to, pasakose dorą elgesį skatina tai, kad protagonistas pasižymi patraukliausiomis vaikui savybėmis – yra draugiškas, dažnu atveju myli gyvūnėlius, pasidabinęs gražiausia suknia ar kostiumu – visą laiką, kol pagrindinis veikėjas įveikia kliūtis, vaikas su juo tapatinasi, taip perimdamas doro elgesio normas. Vokiečių mokslininko Knoxo nuomone, pasakos „skatina empatijos vystymąsi“.
Paula Išganaitytė./ P. Išganaitytės asmeninio archyvo nuotr.
Pasaka vaikui ne tik nekelia reikalavimų, bet ir drąsina įveikti kliūtis, suteikia vilčių, kad tai įmanoma.
Tačiau svarbu pabrėžti, kad tik daug kartų išklausęs pasaką ir pakartotinai ją apmąstęs, vaikas gali priimti siūlomus moralinius principus. Pasak B. Betelheimo, tik tuomet vaikas galės pasinaudoti pasakos teikiama galimybe suprasti save ir savo patyrimus pasaulyje, susiformavęs pasakos prasmę asmeniškai jam, galės surasti jį kamuojančių sunkumų sprendimus.
Padeda mažinti įtampą
Visiems žmonėms yra būdingi blogi, t. y. socialiai nepriimtini polinkiai, – tai plačiai aptaria psichoanalizės tėvu laikomas Sigmundas Freudas. Vaikams jų patyrimas gali būti itin sunkus, sukrečiantis, keliantis bejėgystės jausmą, kadangi vaikai šių polinkių sąmoningai valdyti negali.
Pasakų blogieji veikėjai padeda vaikui patenkinti šiuos poreikius savo vaizduotėje, taip išlaisvinama susikaupusi įtampa. Be to, iškilus nedoro elgesio impulsui, pvz., mušti, kąsti, rėkti ir pan., vaikas jau turės vaizdinį iš pasakos, kaip šis poreikis patenkinamas, ir tai gali vaiką sustabdyti nuo tikro polinkio realizavimo.
Suteikia saugumo
Pasakoms kone visais atvejais būdinga laiminga pabaiga – tai itin svarbus aspektas sklandžiai psichologinei vaiko raidai.
Išgirdęs laimingą pabaigą, vaikas yra patikinamas, kad viskas baigsis gerai. Jis įgis drąsos ir ryžto stengtis išsivaduoti iš keblios situacijos. Vaikui tokį (iš dalies fiktyvų) saugumą patiriant pakartotinai, jis gali pajusti pasitikėjimą gyvenimu, kartu ir didesnį pasitikėjimą savimi. Psichologė Sanyal pabrėžia: „Išgirdę šias istorijas, vaikai patikinami, kad, net jei situacija atrodo beviltiška, sumanus ir miklus vaikas galės pasirūpinti savimi.“
Gero ir palankaus pasaulio iliuzijos vaikas nepajėgus susikurti savarankiškai – tam puikiai pasitarnauja pasakos. Sužinojęs, kad tam, jog gėris laimėtų, nereikia būti stipresniam, turtingesniam ar viršesniam, vaikas gauna paskatinimą kliautis vidinėmis savo savybėmis – gerumu, sumanumu, darbštumu.
Situacijos: pasakoms kone visais atvejais būdinga laiminga pabaiga – tai itin svarbus aspektas sklandžiai psichologinei vaiko raidai./ iStock nuotr.
Drąsina įveikti kliūtis
Pasakoje „Pelenė“ pagrindinė veikėja buvo vargingesnė, silpnesnė už savo skriaudėją pamotę, tačiau sugebėjo ją įveikti dėl savo doros širdies. Be to, tiek „Pelenėje“, tiek daugelyje kitų pasakų gerajam veikėjui į pagalbą atskuba išorinės jėgos – geroji fėja, kalbantys gyvūnėliai ir pan. – formuojamas įsitikinimas, kad, siekiant gero tikslo, pasaulis vaiką palaikys, jam pagelbės išorinės jėgos.
Taigi pasaka skatina priimti moralaus elgesio principus, tad galiausiai moralus elgesys taps vaiko vertybių sistemos dalimi ir nebebus priklausomas nuo išorinių pastiprinimų (pagyrimų, materialinių apdovanojimų ir pan.). Pasaka vaikui ne tik nekelia reikalavimų, bet ir drąsina įveikti kliūtis ir suteikia vilčių, kad tai įmanoma.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Mokytoja pataria, kaip nenorintį skaityti vaiką sudominti knygomis1
Prasidėjus mokslo metams, ne tik pirmokų, bet ir šiek tiek vyresnių vaikų tėvai dažnai nerimauja, kad mažieji nerodo jokio noro skaityti, o labiau nei knygos juos traukia ekranai. Pradinių klasių mokytoja Vilija Malinauskienė gali tėvus nuram...
-
Psichologė pastebėjimai aiškinantis ar darželis tikrai tinka vaikui1
Vaikų psichologai akcentuoja, kad sulaukti vaiko elgesio pokyčių jam pradėjus lankyti darželį yra normalu, tačiau jeigu praėjus adaptacijos periodui vaikui nebūdingas elgesys toliau tęsiasi ir vis kartojasi, tai signalas, kad pasirinktas darželis ga...
-
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų?10
Kodėl daugėja vaikų agresijos atvejų? Apie vaikų agresijos atvejus ir apie tai, kaip mažiesiems padėti, LNK žurnalistas kalbėjosi su Vaikų linijos atstove Jurgita Smilte Jasiulione. ...
-
Kodėl žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi būtent taip, kaip jie mąsto, jaučiasi ir elgiasi?
Pagrindinis psichologijos klausimas – kodėl žmonės mąsto, jaučiasi ir elgiasi būtent taip, kaip jie mąsto, jaučiasi ir elgiasi. Į šį klausimą psichologijos mokslas atsako pakankamai paprastai: „Todėl, kad jiems tai kažkuo naudin...
-
Vis daugiau gyventojų mano, kad reikalai šalyje gerėja: lietuviai tik mėgėjai padejuoti77
Penktadalis Lietuvos gyventojų mano, kad reikalai Lietuvoje gerėja. O tai gerokai daugiau nei prieš metus, kai apie gerėjančią situaciją šalyje pasisakė tik kas dešimtas respondentas. Tiesa, kad situacija Lietuvoje bloga, atsakė be...
-
Yra būrelių, už kuriuos tėvams nereikia mokėti: juose vaikams leidžiama būti vaikais
Prasidėjus naujiems mokslo metams daugelis tėvų ima svarstyti, kaip užimti savo atžalas po pamokų, kokios veiklos būtų ne tik naudingos, lavintų jų gabumus, bet ir padėtų atrasti save. Tenka laviruoti tarp begalinių vaikų norų ir šeimos f...
-
Rudens melancholija ar bundanti rudens depresija?
Jei kintant sezonams patiriate nuotaikų šuolius, veikiausiai žinote, kad metų laikas daro didelę įtaką psichologinei savijautai, ypač šiaurės šalyse. Pasak sveikatos ekspertų, tokios būsenos kaip nerimas gali suintensyvėti rugs...
-
Statistika: per septynerius metus savižudybių Lietuvoje sumažėjo beveik perpus6
Per pastaruosius septynerius metus Lietuvoje savižudybių skaičius sumažėjo beveik perpus, penktadienį pranešė Higienos institutas. ...
-
Finansinis raštingumas: ką būtina aptarti šeimoje
Rugsėjo mėnuo tėvams reiškia išaugusias išlaidas renkantis mokyklines prekes, planuojant vaikų būrelius ir kitus būtinus pirkinius. Daugeliui tai gali sukelti papildomą galvos skausmą, tačiau žvelgiant iš gerosios pusės &...
-
Po tragedijos specialistai skambina pavojaus varpais: tokių atvejų daugės?46
Tragedija, kai sekmadienį Vilniuje, Neryje, mamos akivaizdoje, nuskendo dvi mergytės sukrėtė ne vieną tautietį. Dar labiau supurtė žinia, kad vaikų nužudymu įtariama motina. Kol kas šioje istorijoje – daugiau klausimų nei atsakym...