Kokie ženklai parodo, kad žmogus gali meluoti?

    Kūno kalba: fizinė išraiška yra ribota, sukaustyta, visi judesiai atliekami arčiau kūno; vengiama akių kontakto; rankomis liečiami veidas, burna, nosis, kaklas, krapštoma už ausies.

    Reakcijos: kaltas visada ginasi, o nekaltas – pereina į puolimą; melagis blogai jaučiasi kalbėdamas su žmogumi, todėl stengiasi nusukti nuo jo veidą ar net visą kūną; meluojantis asmuo nesąmoningai stengiasi sukurti apsauginį barjerą, pavyzdžiui, ant stalo tarp savęs ir kito asmens padėdamas knygą ar puodelį kavos.

    Emocijų prieštaravimai: emocijų išraiška nėra normali, užtrunka ilgiau negu paprastai ir staigiai pasikeičia; emocijos atsiranda ne laiku, pavyzdžiui, priimdami dovaną melagiai sako „Man tai patinka“ ir nusišypso tik po to, o nemeluojantys ir sako, ir šypsosi vienu metu; veido išraiška neatitinka žodžių, pavyzdžiui, raukosi kalbėdami apie šiltus jausmus; kai išreiškiamos melagingos emocijos, mimikos būna ribotos, pavyzdžiui, besišypsant nenatūraliai, dirba tik burnos raumenys, o šypsantis nuoširdžiai – viso veido.

    Žodžiai: melagis atsakydamas naudos jūsų klausime pavartotus žodžius, pavyzdžiui, paklausus „Ar tu suvalgei paskutinį sausainį“, jis atsakys „Ne, aš nesuvalgiau paskutinio sausainio“; apgavikas kartais gali vengti melo stengdamasis naudoti netiesioginius, dviprasmiškus pareiškimus; kaltas asmuo, norėdamas įtikinti, gali kalbėti vartodamas daugiau, negu įprastai, žodžių, pateikdamas nereikalingos informacijos. Tokie žmonės jaučiasi nesmagiai esant tylos pauzėms. Melagiai naudoja daug įvardžių, kalba monotoniškai. Meluojančiojo žodžiai gali būti iškraipyti, vartojama perdėtai daug malonybių, mažybinių formų, kalba panašesnė į sintaksiškai, gramatiškai neteisingą žodžių kratinį, negu teiginius; kalboje naudojama daug humoro, sarkazmo.

Jeigu manote, kad tam tikras asmuo jums meluoja, pabandykite kalbėdami su juo apie įtarimą keliantį subjektą, visiškai netikėtai pakeisti temą. Melagis atsipalaiduos ir mielai leisis aptarinėti naujos, o nekaltas žmogus sumiš dėl staigaus minties šuolio ir norės sugrįžti prie prieš tai gvildentų dalykų.

Taip pat melagių atmintis – trumpalaikė. Atidžiai klausykitės tai, ką jie šneka, atkreipkite dėmesį į smulkmenas, o praėjus kuriam laikui, paklauskite apie prieš tai jo minėtą, tačiau didesnės reikšmės neturintį dalyką. Meluojantys žmonės dažniausiai neatsimena smulkmenų arba patys susimaišo tarp pasakytų žodžių.

Žinoti ženklus, galinčius padėti atskleisti melą, yra naudinga, tačiau visada svarbu neapkaltinti nekalto. Net ir keli atitikę požymiai dar nereiškia, kad asmuo meluoja. Turite kiekvieną jo žodį ar kūno kalbos elementus lyginti su normaliu, įtarimo dar nekėlusiu elgesiu.