„Jis vis eidavo pas gydytojus ir prašydavo – padėkite man, o jie įbrukdavo naują receptą vaistams ir išgrūsdavo pro duris“, - verkdama pasakojo klaipėdietė Eglė Daknienė. Prieš savaitę ji neteko sutuoktinio, rašo lrytas.lt. Nuo ūmios depresijos kentėjęs Nerijus pasirinko kraupią mirtį. Pastaruosius dvejus metus šalia jo nuolat buvusi Eglė tikra – vyrą pražudė atsainus medikų požiūris, nenoras ar negebėjimas padėti psichikos liga sergančiam žmogui.

Paskutinis vizitas pas gydytoją buvo lemtingas – Nerijui paskirti dar stipresni raminamieji vaistai. Išgėręs saują tablečių jis visą parą klaidžiojo miške, o galiausiai sugrįžęs namo gyvenimą užbaigė savižudybe.

„Štai – gydymo rezultatai. Jiems pasisekė“, - karčiai šyptelėjo geriausias Nerijaus vaikystės draugas Valdas, rodydamas penkias pilnas pakuotes vaistų depresijai gydyti. Įvyko tai, ko Nerijaus artimieji bijojo labiausiai – paskirtas gydymas ne padėjo, o priešingai – vos 28-erių sulaukusį žmogų pastūmėjo į mirties glėbį.

Aplinkiniai nė neįtarė, kad išvaizdus, dažnai besišypsantis ir energingas vyras kenčia nuo sunkios depresijos. Trylikos metų paauglys pateko į vaikų globos namus. Čia jis atvežtas iš landyne virtusių namų ir atplėštas nuo alkoholį labiau nei šeimą branginusios motinos. Anksti mirusio tėvo vaikinas beveik neprisiminė, tik turėjo jo nuotrauką ir žinojo, kur jis palaidotas.

Vaikystėje patirtos traumos paliko ryškų pėdsaką vaikino sąmonėje, jis tapo jautrus ir pažeidžiamas, nors apie savo jausmus vengdavo kalbėti net su artimiausiais draugais. Be meilės užaugusiam Nerijui iš pažiūros sekėsi puikiai: vaikinas įgijo elektriko-inžinieriaus specialybę, pradėjo dirbti vienoje didžiausių Vilniaus baldų įmonių, čia sparčiai kilo karjeros laiptais – po kelerių metų tapo padalinio vadovu.

Išvaizdžiam jaunuoliui netrūko merginų dėmesio. Jo žavesiui neatsispyrė ir klaipėdietė Eglė. Netrukus pora pajuto, kad įsižiebę jausmai vis stiprėja ir pradėjo kurti bendros ateities planus. Po metų draugystės Nerijus metė darbą Vilniuje ir persikėlė gyventi į Klaipėdą. Įsimylėjėliai įsikūrė naujos statybos daugiabutyje Klaipėdos senamiestyje.

Moteris neslėpė, kad pasitaikydavę ir konfliktų. Nerijus mėgavosi priešingos lyties jam rodomu dėmesiu ir mėgdavo paflirtuoti su kitomis. Tai skaudino Eglę. Tačiau kaskart, kai apie tai užsimindavo mylimajam, jis puldavo į paniką, imdavo blaškytis ir grasindavo nusižudyti. „Aš negyvensiu, vis tiek išeisiu, man per sunku“, - tokie žodžiai iš Nerijaus lūpų išsiverždavo ištikus menkiausiai nesėkmei. Kartą vyras puolė į neviltį pamatęs, kad pyragas, kurį kepė mylimai moteriai, nesigavo taip, kaip turėjo.

Nerijus buvo vienas iš penkių vyrų, kurie mirė vadinamąjį juodąjį ketvirtadienį, paskutinę vasario dieną.