- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Lietuvos emocinio klimato trečioji tyrimo banga, atlikta COVID-19 karantino laikotarpiu, rodo, kad Lietuvos žmonių emocinė būsena, iš pradžių dramatiškai pablogėjusi, balandžio pradžioje pastebimai pagerėjo, o mėnesio gale vėl stebimi neigiami pokyčiai. Lietuvoje daugėja pykčio ir streso.
Tyrimą atliko „Žmogaus studijų centras“ ir „Baltijos tyrimai“. Tyrimas remiasi atliktomis reprezentatyviomis 18-74 m. Lietuvos gyventojų apklausomis.
Pirmoji reprezentatyvi apklausa, atlikta kovo 25-30 dienomis, parodė stiprią emocinę reakciją į krizę: patiriančių nerimą žmonių, lyginant su 2018 m., padaugėjo beveik pustrečio karto (nuo 26,1 proc. iki 64,3 proc.), liūdesį – daugiau nei du kartus (nuo 21,9 proc. iki 46,8 proc.), pyktį – beveik dvigubai (nuo 19,8 proc. iki 35,6 proc.).
Antroji apklausa, atlikta balandžio 5-8 dienomis, atskleidė, kad po patirto šoko emocijos ėmė gerėti. Didžiausias pokytis buvo patiriančių nerimą skaičiuje: nerimaujančių Lietuvos gyventojų sumažėjo nuo 64,3 proc. iki 49 proc. Patiriančių liūdesį žmonių sumažėjo nuo 46,8 iki 40 proc., jaučiančių pyktį – nuo 35,6 iki 29,3 proc., streso sumažėjo nuo 45,8 iki 33,8 procento. Tačiau ši teigiama dinamika ilgai netruko.
Naujausia apklausa, atlikta balandžio 28-30 dienomis, atskleidė, kad praėjus 20 dienų nerimo ir liūdesio lygis išliko stabilus, tačiau regimai padaugėjo pykčio (nuo 29,3 proc. iki 35,7 proc.), kuris pasiekė pirmųjų šoko savaičių lygį, išaugo streso lygis (nuo 33,8 proc. iki 41,7 proc.).
„Žmogaus studijų centro“ vadovas dr. Gintaras Chomentauskas teigia, kad suvaldyta krizė turėtų atsispindėti mažėjančiose neigiamose emocijose. Tačiau, nors epidemiologiniu požiūriu situacija gerėja, emociniu – pradėjo vėl blogėti.
„Pyktis paprastai pradeda augti, kai žmonės ima vertinti, kad kiti asmenys ar situacija tampa kliūtimi patenkinti poreikius ar lūkesčius. Jei krizės pradžioje žmonės buvo linkę šlietis prie lyderių, tai dabar situacija, atrodo, keičiasi. Žmonės dėl prarastų pajamų, darbų ar apribojimų keliamų nepatogumų pradeda ieškoti kaltų. Be šio subjektyvaus veiksnio, pyktį didina ir objektyvios priežastys – mažėjantis darbo vietų skaičius, nepakankama parama verslui. Didėja supratimas, kad laukia ekonomikos nuosmukis. Pyktį ir priešiškumą skatina vertinimas, kad nėra aiškaus plano, kaip įveikti sunkų laikotarpį“, – sako psichoterapeutas G. Chomentauskas.
Jo teigimu, šiuo periodu svarbu visuomenę ne bauginti ir bausti, bet vienyti bendradarbiavimui. „Pandemijos pradžioje buvo demonstruojama gana didelė visuomenės vienybė, ją svarbu išsaugoti ir dabar, kai reikia stotis ant kojų ir įveikti ekonomikos krizę. Žmonės jau senokai nori pilnaverčio gyvenimo, svarbu nedelsti ir parodyti kelią, kaip mes kartu jo pasieksime. Ir neužlaikyti karantino ilgiau, nei tikrai būtina“, – tvirtina G.Chomentauskas.
Apklausą atlikusios bendrovės „Baltijos tyrimai“ vadovė dr. Rasa Ališauskienė teigia, kad blogėjant finansinei padėčiai ir nematant būdų, kaip spręsti ne nuo paties individo priklausančias problemas, paprastai stebimas agresijos didėjimas. Ji gali būti kreipiama tiek prieš aplinką (smurtas), tiek ir prieš save (fizinis ir psichinis žalojimasis). Svarbu atkreipti dėmesį į šiuos reiškinius, kurie gali būti sukelti epidemijos krizės, ir šalinti jų emocines priežastis.
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
„Jaunimo linija“: atostogos yra būtinos žmogaus psichinei sveikatai palaikyti
Artėjant paskutiniam vasaros ilgajam savaitgaliui, o iš pačiai vasarai ritantis į pabaigą, daugelis žmonių atostogauja, dar planuoja atostogas, arba jau skaičiuoja buvusių atostogų prisiminimus. Tačiau yra žmonių, kurie visai neatostogauja, ...
-
Knygoje apie tėvų skyrybas – praversiančios patirtys2
„Kai tėvai išsiskyrė, buvau trejų–ketverių, iš įprasto gyvenimo su mama ir tėčiu nelabai ką prisimenu. Neįstrigę, kad kažką būtume veikę drauge, tik keletas nuotrupų“, – savo šeimos prisiminimais dali...
-
Laikotarpis po gimdymo – iššūkis ir vyrams1
Su psichologiniais ir fiziniais iššūkiais laikotarpiu po gimdymo susiduria ne tik moterys – gimus kūdikiui, jų kyla ir vyrams. Vis dėlto jaunos gydytojos Aurėja Trunovė ir Aivara Urbutė pastebi – visuomenėje iki šiol pe...
-
Lietuvių psichinė sveikata – tragiška, bet ir specialisto konsultacijos laukti tenka kone pusmetį5
Pandemija ir karas Ukrainoje stipriai paveikė lietuvių psichinę sveikatą. Nuo alkoholio, nemigos iki depresijos ir kliedesių. Psichiatrai sako – besikreipiančių pagalbos – kaip niekad daug. Emocinėje duobėje atsidūrė ir dalis verslo pasa...
-
Darboholikai, sukluskite: kas gresia dirbantiems ilgas valandas?1
Nerimą dėl augančio sergančiųjų koronavirusu skaičiaus ir įtemptos geopolitinės situacijos dalis žmonių malšina beatodairiškai pasinerdami į darbą. Psichologė Ana Marija Leonavičienė perspėja, kad ilgos darbo valandos ir perfekci...
-
Asmenybės ugdymo trenerė: svarbiausi pokyčiai turi įvykti viduje, o ne išorėje2
Ne vienas gyvenime kartais pasijuntame užstrigę, nepatenkinti tuo, ką turime, bet nežinantys, ko norime, ar nedrįstantys kažką keisti. Kodėl taip atsitinka ir kaip iš tokios būsenos išbristi, kalbamės su asmenybės ugdymo trenere, mento...
-
Kaip planuoti atostogas užsienyje su vaikais1
Atostogas su vaiku užsienyje planuojantys tėvai į Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos (VVTAĮT) specialistus kreipiasi patarimo, kaip keliauti, kad nekiltų nesusipratimų ar konfliktų su skyrium gyvenančiu vaiko tėčiu ar mama, sak...
-
Virtualiojoje erdvėje vaikų gali tykoti pavojai
Atostogų metu vaikai ir paaugliai kur kas daugiau laiko praleidžia internete. Tačiau faktas, kad vasarą, kai mažiau tėvų kontrolės, virtualiojoje erdvėje padaugėja grėsmių, patyčių. Apie tai, į ką tėvai turėtų atkreipti vaikų dėmesį ir, s...
-
Gedulo skausmas: svarbu neslopinti emocijų ir kalbėtis
Gedulo etapą po artimojo mirties kiekvienas žmogus išgyvena skirtingai. Nėra vieno apibrėžimo, kas yra gedėjimas, kaip teisingai elgtis ir kokiais būdais užpildyti paliktą tuštumą. Specialistai sako, kad visos išgyvenamos emocijo...
-
Mano vaikas – būsimas priešmokyklinukas: ką reikėtų žinoti?1
Priešmokyklinė klasė – tai dar vienas didelis žingsnis kiekvienos šeimos ir vaiko gyvenime. Šis etapas lemia naujas emocijas ir reikalauja atskiro pasiruošimo, nusiteikimo. Tad ką tėveliams reikia žinoti prieš i&s...