Kaip smarkiai amžius ir sukaupta patirtis lemia mūsų pasirinkimus? Iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti, kad skirtingo amžiaus gyventojų puoselėjamos vertybės ir kasdieniais klausimais priimami sprendimai gali būti visiškai skirtingi. Tačiau šių dienų vartotojai neigia susiformavusius stereotipus: vis daugiau vyresnio amžiaus žmonių nebeįsivaizduoja savo gyvenimo be naujausių technologijų ir vis daugiau jaunimo gręžiasi į tradicines vertybes.

60 pasaulio valstybių atliktas „Nielsen“ skirtingų kartų gyvenimo būdo tyrimas atskleidė įdomių detalių apie tai, kaip mes dirbame, taupome ateičiai, leidžiame laisvalaikį, su kuo valgome, kur skaitome naujienas, kokiomis vertybėmis vadovaujamės. Panašu, kad skirtingo amžiaus gyventojai turi kur kas daugiau bendra, nei dažnai manoma.

Naujienų paieška

Tyrimo duomenys rodo, kad net 55 proc. Lietuvos gyventojų, norėdami sužinoti naujienas, pirmenybę teikia internetinės paieškos sistemoms, 47 proc. – televizijai, o 44 proc. aktualijas išgirsta iš šeimos ar draugų. Klausydamiesi radijo naujienas sužino 18 proc., o spausdintuose laikraščiuose ar žurnaluose jų atitinkamai ieško 14 ir 13 proc. lietuvių.

Televizija ir internetas yra patraukli priemonė tiek vyresnio, tiek jaunesnio amžiaus gyventojams visame pasaulyje. Tačiau kuo senesni respondentai, tuo mieliau renkasi jiems labiau įprastus informacijos šaltinius – spaudą ir radiją.

Darbas ir karjera

Lietuvos gyventojai nėra linkę siekti ilgus metus trunkančios karjeros toje pačioje darbovietėje. Daugiau nei pusė jų darbą norėtų pakeisti per artimiausius 5 metus. Penktadalis lietuvių dabartiniame darbe žada likti nuo 6 iki 10 metų. Ir tik 12 proc. tame pačiame darbe norėtų likti ilgiau nei 20 metų.

Žmonės nebenori viso profesinės karjeros laikotarpio praleisti toje pačioje darbovietėje, kaip būdavo įprasta anksčiau. Tūkstantmečio kartos atstovai (21-34 metų amžiaus) yra bent du kartus labiau linkę keisti darbą po 2 metų, pusantro karto labiau linkę pakeisti darbą po 5 metų ir perpus mažiau linkę tame pačiame darbe likti ilgiau nei 10 metų, palyginti su X karta (35-49 metų) ar kūdikių bumo karta (50-64 metų).

Finansiniai įsiskolinimai

Net 65 proc. lietuvių teigia neturintys finansinių įsiskolinimų. Beveik penktadalis jų pripažįsta, kad skolų turi, tačiau dėl jų grąžinimo nesijaudina. Vis dėlto, net 16 proc. sako ir turintys skolų, ir nerimaujantys, kaip jas reikės grąžinti.

Faktą, kad finansiniai įsiskolinimai yra šių dienų realybė, pripažįsta daugiau nei 4 iš 10 visų amžiaus grupių respondentų visame pasaulyje, tarp kurių – ir X kartos, ir kūdikių bumo kartos atstovai. Skolų turintys vyresnio amžiaus vartotojai atidžiai stebi išlaidas ir riboja pirkinius. Tuo metu jaunesni respondentai elgiasi drąsiau ir renkasi ilgalaikes strategijas.

Technologijų įtaka

Didžioji dalis Lietuvos gyventojų vakarieniauja ne vieni – 58 proc. kompaniją dažniausiai palaiko šeimos nariai. Vis dėlto, tuo pačiu net 59 proc. gyventojų pripažino, kad valgio metu naudojasi mobiliuoju telefonu, kompiuteriu, o ne susitelkia į bendravimą.

Nors jauni žmonės nuolat naudojasi technologijomis, jie nėra vieninteliai, kurių gyvenimui šios daro didelę įtaką. Iš tiesų, kūdikių bumo kartos atstovai buvo labiausiai linkę pripažinti, kad valgydami neapsieina be mobiliojo telefono ar kompiuterio.

Laisvalaikio užsiėmimai

Leisti laisvalaikį su šeima ir draugais renkasi 39 proc. Lietuvos gyventojų. Kelionėms ir skaitymui prioritetą teikia beveik trečdalis, televizijai beveik ketvirtadalis, o darbui sode – beveik penktadalis Lietuvos gyventojų.

Tyrimo duomenimis, televizija išlieka mėgstamiausias laisvalaikio užsiėmimas visose amžiaus grupėse visame pasaulyje. Tačiau skaitymas taip pat yra labai mėgstamas ir Z, ir tūkstantmečio kartos respondentų. Iš tiesų, didelė dalis jaunuolių teigia, kad laisvalaikiu mieliau rinktųsi skaityti, o ne žaisti vaizdo žaidimus ar naršyti socialiniuose tinkluose.

Tradicinės vertybės

Nors santuokų skaičius ir gimstamumo rodikliai mažėja, ne visi jauni respondentai pasisako prieš šias tradicines vertybes. Santuoka, vaikai, nuosavo būsto įsigijimas vis dar svarbios daugeliui Z ir tūkstantmečio kartos respondentų įvairiose pasaulio šalyse, nors tai ir nėra prioritetų sąrašo viršūnėje.

Tyrimo duomenimis, apie santuoką ir vaikus galvoja atitinkamai 7 ir 8 proc., o apie nuosavą būstą – 12 proc. Lietuvos gyventojų.