Mocarto kūrinių klausymas negerina žmogaus protinių gebėjimų, skelbia Austrijos mokslininkai, kurie paneigė 1993 metais atlikto tyrimo išvadas.
Tuomet mokslininkai teigė, kad egzistuoja taip vadinamas „Mocarto efektas“, o klausantis kompozitoriaus muzikos žmonės gali geriau atlikti užduotis.
Naująjį tyrimą atliko Vienos universiteto psichologijos fakulteto komanda, kuri nerado jokių fenomeno egzistavimo įrodymų, rašo AFP.
1993 metais atlikto tyrimo autoriai teigė įrodę, kad paaugliai geriau atliko protinius testus patalpoje, kurioje skambėjo Mocarto sukurta muzika negu tie, kurie sėdėjo tyloje.
Naują tyrimą atlikę tyrėjai išnagrinėjo 3 tūkstančius individualių atvejų, surinktų iš 40 tyrimų, atliktų visame pasaulyje. Jų teigimu, „Mocarto efekto“ jokie tyrimai nepatvirtina. Esą 1993 metais buvo ištirta tik 36 studentai.
„Tie, kurie atlikdami testus klausėsi Mocarto ar Bacho, pasiekė geresnių rezultatų negu tie, kurie užduotis atliko tyloje, bet mes seniai žinojome, kad žmonės geriau dirba stimuliuojami“, - sakė tyrėjas Jakobas Pietschingas. Pasak jo, 1993 m. atliktas tyrimas - tipiškas šališko darbo pavyzdys.
Kai tyrimas apie „Mocarto efektą“ buvo paskelbtas, vaikams JAV buvo pradėta dažniau leisti Mocarto kūrinius, o naujagimių tėvams dalinti nemokami kompaktiniai diskai su kompozitoriaus kūriniais.
„Aš visiems rekomenduoju klausytis Mocarto, bet vis dėlto tai nepagerins jūsų gebėjimų, nors dalis žmonių taip ir norėtų teigti“, - sakė J. Pietschingas.
„Mocarto efektas“ buvo įvardintas 6 numeriu ir garsioje JAV psichologo E. Lilienfeldo knygoje „50 didžių populiariosios psichologijos mitų“.
Naujausi komentarai