- ELTOS inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Nuo sausio 1-osios vaikams, paaugliams ir suaugusiesiems, turintiems psichikos ar elgesio sutrikimų, Privalomojo sveikatos draudimo fondo (PSDF) lėšomis bus apmokama daugiau psichoterapijos seansų nei iki šiol, kuriuos atlikti galės ir daugiau specialistų, įgijusių reikiamą kvalifikaciją.
Tai, kaip tikisi Sveikatos apsaugos ministerija (SAM), sustiprins teikiamos pagalbos kokybę bei padės užtikrinti, kad, kai įmanoma, pacientai būtų gydomi taikant psichologines intervencijas, o ne vaistus.
Naujovės ypač svarbios šiuo laikmečiu, kai dėl intensyvaus gyvenimo tempo, patiriamos įtampos psichikos sutrikimai tampa dažnesni. Tad gausinamas PSDF biudžeto lėšomis apmokamų nemedikamentinių paslaugų ir jas galinčių teikti specialistų skaičius atvers galimybes kokybišką pagalbą gauti daugiau žmonių, teigiama SAM pranešime.
Taip siekiama užtikrinti, kad kiekvienas vaikas, paauglys ar suaugęs žmogus, susidūręs su psichikos ligomis, neliktų kovoti su jomis vienas, kad žinotų, jog yra kvalifikuoti specialistai, apmokamos paslaugos. Tuo tikslu jau nuo Naujųjų metų vietoje 24 psichoterapijos seansų per metus pacientas galės gauti 30. Tai leis užtikrinti efektyvesnę, ilgalaikę pagalbą ir geresnius gydymo rezultatus, pažymi SAM.
Tuo metu specialistų, galinčių taikyti psichoterapijos metodą, sąrašo išplėtimas užtikrins geresnį šių paslaugų prieinamumą, padės siekiant, kad pacientų problemos būtų sprendžiamos kuo anksčiau.
Nuo sausio 1-osios psichoterapijos metodą galės taikyti ne tik gydytojas psichoterapeutas, bet ir, pavyzdžiui, bet kurios profesinės kvalifikacijos gydytojas, slaugytojas, akušeris ar medicinos psichologas. Tiesa, visi jie turės būti baigę nustatytos trukmės mokymo programą ir įgiję atitinkamas kvalifikacijas. Tad pacientams baimintis dėl specialistų kvalifikacijos nereikėtų – ir toliau didelis dėmesys bus skiriamas paslaugos kokybės užtikrinimui.
Numatyta, kad nuo Naujųjų metų PSDF lėšomis bus apmokama už 30 individualios arba grupinės psichoterapijos seansų vienam pacientui per kalendorinius metus. Taip pat apibrėžta, kad, įvertinus paciento sveikatos būklę, gydytojo sprendimu dar galės būti skiriama papildomai iki 10 individualių arba šeimos psichoterapijos seansų. Reglamentuota, kad vieno individualios ar šeimos psichoterapijos seanso trukmė – 1 valanda.
Šiuo metu ne visos Europos Sąjungos (ES) šalys užtikrina psichoterapijos paslaugų apmokėjimą biudžeto lėšomis. Kai kuriose iš jų tokios paslaugos valstybės apmokamos iš dalies, kai kuriose – už šias jas moka patys pacientai. Lietuvoje, lyginant 2016 m. ir 2018 m., PSDF lėšomis apmokamų psichoterapijos konsultacijų skaičius išaugo beveik dvigubai.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Vaikų laimė: sudedamųjų dalių – daug
Kaip mokyklinio amžiaus vaikams padėti greičiau sugrįžti į įprastą gyvenimą ir mokymosi procesą? Psichologų vertinimu, dalis emocinių problemų yra laikinos, o moksliniuose tyrimuose netgi daroma prielaida, kad, įveikę pandemijos meto iš&s...
-
Šalyje padaugėjo krizių centrų, stiprinamos jų paslaugos
Šiuo metu Lietuvoje yra 66 socialinių paslaugų įstaigos, kurioms suteikta teisė teikti akredituotą intensyvią krizių įveikimo pagalbą. Per metus šalyje padaugėjo penkiais krizių centrais. Socialinės apsaugos ir darbo ministerija paren...
-
Kviečia stabdyti neapykantą prieš LGBTQ+ paauglius: orientacijos negalima pasirinkti24
Kiekvienas žmogus turi teisę į laisvę. Į laisvę būti savimi be baimės, be patyčių, be atstūmimo. XXI amžiaus žmogaus teisės, kurios dabar suvokiamos kaip savaime suprantamas dalykas, buvo ilgo proceso, besitęsusio šimtmečius, rezultatas....
-
Tėvų nepasirinksi: kas gali slėptis už šios frazės?
Ne kartą esame girdėję posakį „tėvų nepasirinksi“, bet ne visada susimąstome, kas gali slėptis už šios frazės. ...
-
Naminiai gyvūnai – ir pramoga, ir nauda vaikams1
„Dažnai girdime, kad suaugęs žmogus, turintis augintinį, lengviau užmezga naujas pažintis, rečiau serga depresija ir yra laimingesnis. Ar kada susimąstėte, kokią naudą augintiniai teikia vaikams?“ – klausia mokytoja Laura ir prista...
-
PSO perspėja apie karo ir pandemijos poveikį europiečių psichikos sveikatai
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) mano, kad Europai atėjo svarbus metas kovoti su psichikos sveikatos problemomis dėl koronaviruso pandemijos ir karo Ukrainoje. ...
-
Kaip padėti nuo internetinių žaidimų priklausomam paaugliui?2
Tyrimai rodo, kad 3–4 proc. paauglių visame pasaulyje yra priklausomi nuo virtualiųjų žaidimų. Nyderlandų Leideno universiteto Vaikų ir paauglių psichologiją tyrinėjantis mokslininkas Henkas Rigteris kalba apie efektyvią pagalbos priemonę &nd...
-
Garsaus neuromokslininko knygoje – ir karinės agresijos paaiškinimas
Lietuvių skaitytojus pasiekė žymaus neurobiologo ir primatologo Roberto M.Sapolsky knyga „Elgesys“. Joje autorius išsamiai analizuoja, kokie veiksniai lemia mūsų elgesį. Atsako ir į klausimą, kodėl kartais esame agresyvūs, ir paste...
-
Lietuvos nerimo indeksas: beveik kiekvienas lietuvis nuolat jaučia nerimą
Trečius metus gyvenant COVID-19 viruso sąlygomis ir baiminantis dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje, trečią kartą atliktas Lietuvos gyventojų nerimo indeksas atskleidė: lietuviai dėl ateities nerimauja ir bijo kaip niekad anksčiau. Prie visų negand...
-
„Kauno dienos“ studijoje – psichologas E. Lukoševičius: kaip tvarkytis su nerimu karo akivaizdoje
Šiandien „Kauno dienos“ studijoje svečiuojasi Kauno technologijos universiteto (KTU) psichologas Eimantas Lukoševičius. ...