Ką slepia elgesys?
Paauglių bendravimas yra natūrali ir svarbi jų gyvenimo dalis, tačiau kartais grupėje gali atsirasti rizikingai besielgiančių. Vaiko teisių gynėjai gauna pranešimų, kai paaugliai buriasi apleistuose pastatuose, svaiginasi, smurtauja tarpusavyje ar prieš kitus žmones, trikdo viešąją rimtį.
Vaiko teisių gynėjas Marius Viltrakis pastebi, kad svarbiausia pabandyti suprasti, ką iš tiesų slepia toks rizikingas paauglio elgesys.
„Paauglystė – metas, kai vaikas palaipsniui atsiskiria nuo tėvų ir mokosi būti savarankiškas, todėl kartais jo elgesį gali lemti siekis daugiau spręsti pačiam. Kitais atvejais paaugliui gali būti svarbu jaustis priimtam bendraamžių, todėl draugų nuomonė ir grupės sprendimai gali tapti itin reikšmingi. Tačiau ne visada rizikingas elgesys slepia vien norą pritapti – tam įtakos gali turėti ir įtampa šeimoje, sunkumai mokykloje ar kiti vaiko išgyvenimai. Pati draugų kompanija savaime nėra problema. Tėvams svarbu būti dėmesingiems, domėtis vaiko kasdienybe, jo santykiais su draugais, puoselėti tarpusavio ryšį“, – sako M. Viltrakis.
Draudimai ne visada padeda
Vaiko teisių gynėjų teigimu, svarbu pastebėti jaunuolio elgesio pokyčius. Jeigu paauglys tampa uždaresnis, daugiau laiko leidžia su draugais, ima ignoruoti šeimos susitarimus ar renkasi veiklas, kurios kelia nerimą, tėvų reakcija tokioje situacijoje gali būti noras kuo greičiau uždrausti, apriboti ar nubrėžti griežtesnes ribas.
Vis dėlto M. Viltrakis pataria eiti ne draudimų, o diskusijos keliu, kartu su paaugliu aptarti konkrečias situacijas ir paaiškinti savo nerimą.
„Žodžiai „nedaryk, negalima, blogai baigsis“ – tai ne prevencinis pokalbis. Jeigu paauglys atėjo pasikalbėti, svarbu išklausyti, suprasti, priimti ir patarti. Kartais jaunas žmogus neįžvelgia visų pavojų. Tad galima pakalbėti apie tai, kad pats pastatas gali būti nesaugus, senos, nestabilios konstrukcijos ir pan.“, – pastebi pašnekovas.
Tad tokie brandūs pokalbiai apie paauglių lankymąsi apleistuose pastatuose, statybvietėse, anot vaiko teisių gynėjo, padeda ne tik nustatyti ribas, bet ir ugdyti paties paauglio gebėjimą prisiimti atsakomybę.
Kai rizika kelia nerimą
Vis dėlto, jei rizikingas elgesys kartojasi, stiprėja ar kelia grėsmę paties vaiko ar kitų žmonių saugumui, svarbu nelaukti, kol situacija taps dar sudėtingesnė.
Kartais nuoširdus susidomėjimas, galimybė išsakyti savo mintis be baimės gali tapti svarbiu žingsniu sieliant saugesnio elgesio. Tačiau jeigu paauglio elgesys kelia vis didesnį nerimą, pagalbos svarbu ieškoti nelaukiant, kol problema taps labai rimta. Pasikalbėti gali padėti psichologas, socialinis darbuotojas, vaiko teisių gynėjas ar kitas vaiko ir šeimos poreikius geriausiai atliepiantis specialistas.
„Kartais vaikui reikia aiškesnių ribų, kartais – daugiau dėmesio ir ryšio, o kartais šeimai gali būti reikalinga specialistų pagalba. Net ir tada, kai vaiko elgesys kelia nerimą, labai svarbu, kad jis žinotų – suaugusieji nuo jo nenusisuks“, – pastebi M. Viltrakis.
Gavę pranešimą, kad apleistuose pastatuose besiburiantis jaunimas triukšmauja, vartoja psichoaktyviąsiais medžiagas ar pan., vaiko teisių gynėjai pirmiausia su policijos pagalba stengiasi identifikuoti jaunuolius. Tada aiškinasi, kas įvyko vaiko gyvenime, bendraujama su pačiu paaugliu, jo tėvais ar globėjais, vertinama situacija šeimoje, aiškinamasi, su kokiais sunkumais susiduriama ir kokia pagalba galėtų būti naudingiausia.
Prireikus vaikui ir šeimai gali būti teikiama kompleksinė pagalba: socialinės paslaugos, psichologo ar kitų specialistų konsultacijos, pagalba sprendžiant psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo problemas.
Naujausi komentarai