„Pagalbos moterims linijos“ vizija – išgirsti kiekvieną moterį

Viena po kitos rengiamos akcijos, susijusios su žmogaus teisėmis, parodo, kad smurtas prieš moteris yra žmogaus teisių pažeidimas. Kiekvienais metais viso pasaulio nevyriausybinės organizacijos skatina atkreipti dėmesį į smurtą, kaip į netoleruotiną visuomenės reiškinį, supažindinti su įvairiomis smurto artimoje aplinkoje rūšimis, jo pasekmėmis ir atsakomybe, su prevencinėmis priemonėmis prieš smurtą, ugdyti nepakantumą smurtiniam elgesiui, informuoti apie pagalbos galimybes patyrus smurtą.

Smurtas artimoje aplinkoje yra viena rimčiausių problemų visame pasaulyje. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, viena iš trijų moterų pasaulyje yra patyrusi smurtą artimoje aplinkoje. Smurtas gali būti suvokiamas kaip intymus partnerio smurtas ar smurtas šeimoje, buityje, apimantis fizinį, seksualinį ar psichologinį smurtą ir moters izoliaciją. Smurtas paveikia ne tik jį patiriančią moterį, bet ir jos šeimos narius.

Pagalbos moterims linijos nuotr.

Statistika, žinoma, yra tik skaičiai, tačiau kiekvienas skaičius kalbą apie nuskriaustą moterį, merginą ar mergaitę. Europos Sąjungos pagrindinių teisių agentūros (FRA) atlikto tyrimo duomenimis, vidutiniškai kas antra moteris ES žino apie tai, kad egzistuoja teisės aktai, skirti apsaugai nuo smurto šeimoje ir jo prevencijai. Pusė apklaustų moterų nurodo, kad jų gyvenamojoje šalyje nėra jokių konkrečių kovai su smurtu šeimoje skirtų įstatymų arba kad jos nežino, ar tokių įstatymų yra. FRA duomenimis, 33 proc. Europos Sąjungoje gyvenančių moterų yra patyrusios fizinį ir (arba) seksualinį smurtą, 43 proc. – psichologinį smurtą. Lietuvoje – 20–29 proc. fizinį ir (arba) seksualinį, 50–59 proc. psichologinį smurtą. Psichologinis smurtas – dažnai nuvertinama smurto rūšis, turinti itin skaudžių ir traumuojančių pasekmių, tai – depresija, nerimas, panikos priepuoliai, pasitikėjimo savimi praradimas, pažeidžiamumas, miego, dėmesio sutrikimai.

Pastaraisiais metais akivaizdu, kad daugėja depresiją, panikos atakas išgyvenančių žmonių skaičius. Viena iš šių dienų aktualijų – pogimdyvinė depresija. Nors apie ją kalbama vis dažniau, tikslus su šia liga susiduriančių moterų skaičius iki šiol nėra žinomas. Manoma, kad maždaug 70 proc. moterų, gimus kūdikiui, išgyvena laikinus nevilties ir apatijos periodus. Moteris pradeda suvokti, kad jai sunku susigaudyti savo jausmuose, ji ir juokiasi, ir verkia, o ašarų priežasties nesupranta nei ji pati, nei juo labiau artimieji. Moteris staiga tampa sudirgusi ir nekantri, ją pradeda erzinti smulkmenos, dalykai, į kuriuos anksčiau nekreipdavo dėmesio. Užplūsta didžiulis liūdesys, moteris jaučiasi nepasitikinti savimi, įsitempusi, pavargusi, nerami, prislėgta. Kad ir kaip keistai tai skambėtų, natūralu savaitę ar dvi po gimdymo taip jaustis.

Paprastai tokia savijauta (motinystės melancholija) kaip staiga prasidėjo, taip staiga ir baigiasi. Tačiau maždaug vienai iš aštuonių moterų ir po dviejų savaičių savijauta negerėja, o pereina į pogimdyminę depresiją. Ją patiria maždaug 10–15 proc. jaunų mamų. Vis dar vyrauja stereotipas, kad pogimdyminė depresija – išgalvotas dalykas. Tačiau tie, kurie taip mano, klysta ir galbūt nė nepastebi, kad netoliese kenčia jauna mama ir visa šeima.

Diduma besikreipiančiųjų pagalbos renkasi pagalbos telefonu būdą. Tačiau kreiptis pagalbos galima ir laiškais: savanorės atsako per vieną dieną. Rašyti laiškus gali ir užsienyje gyvenantys tautiečiai. Pokalbiai internetu – dar vienas būdas kreiptis neatidėliotinos pagalbos. Emocinė pagalba internetu yra saugi, patikima ir patogi bendravimo forma daugeliui žmonių̨. Labai svarbu, kad šis emocinės paramos būdas prieinamas ir svetur gyvenantiems tautiečiams. Neretai užsienyje dirbantys ar studijuojantys asmenys patiria įvairių sunkumų, jaučia liūdesį, ilgesį, vienatvę, yra sutrikę, pasimetę ir neturi su kuo pasidalyti savo išgyvenimais. Tad pokalbis su savanoriu internetu gali būti vienintelė galimybė rasti reikiamą ir skubią psichologinę pagalbą.

Tad nesvarbu, kurį pagalbos būdą pasirinks moteris, ji visada bus priimta ir išklausyta be jokių išankstinių nuostatų ar pamokslavimų.

Siekdami, kad kuo daugiau žmonių žinotų apie „Pagalbos moterims liniją“ ir kad emocinės paramos sulauktų kuo daugiau asmenų, kviečiame visus, kuriems reikia pagalbos, ir tuos, kurie žino, kam reikia pagalbos, kreiptis į „Pagalbos moterims liniją“.