Pasak psichiatrų, panika yra natūrali apsauginė žmogaus reakcija, kuri kyla realaus, neišvengiamo pavojaus akivaizdoje. Jos nereikia painioti su panikos priepuoliu, stipriu baimės ir nerimo jausmu, kuris kyla be rimtos priežasties, kai negresia joks pavojus nei sveikatai, nei gyvybei. Nors panikos priepuoliai būdingi ir vyrams, ir moterims, pastebėta, kad dažniau dėl to kenčia jaunos 20–35 metų amžiaus dailiosios lyties atstovės.

Simptomai, arba kodėl tarsi paralyžiuoja

Panikos priepuolį sukelia tuo metu išsiskyręs didelis kiekis streso hormono adrenalino, todėl pagreitėja kvėpavimas, širdies veikla, padidėja prakaitavimas, gali pykinti, svaigti galva, apimti silpnumas, drebulys, trūkti oro, aptirpti skirtingos kūno vietos. Tuo metu prarandama savikontrolė: nors norisi pabėgti, atsidurti saugioje vietoje, panikos priepuolio apimtas žmogus trumpam tarsi „atsijungia“, praranda realybės pojūtį. Kartais neįstengia ištarti nė žodžio, nepajėgia valdyti nei rankų, nei kojų – jos tampa tarsi medinės. Žmogui tuo metu atrodo, kad jis arba numirs, arba išprotės. Tokia būsena gali trukti nuo kelių minučių iki valandos. Nors net trumpai trunkantis psichologinės kilmės panikos priepuolis labai išsekina psichiškai ir fiziškai, pasak gydytojų, pavojaus sveikatai nekelia. Nereikia baimintis, kad sustos širdis, dėl oro stygiaus uždusite ar juolab išprotėsite. Dėl to nemirštama ir net nealpstama. Tai yra organizmo apsauginė savigynos reakcija, kuri ir gyvūnams, ir žmonėms ekstremaliose situacijoje padeda išgyventi. Skirtumas tas, kad panikos priepuolis apninka tada, kai  nereikia nuo nieko gintis ir nėra jokios realios grėsmės. Ilgainiui atsiranda baimė patirti kitą  panikos priepuolį.

Freepik.com nuotr.

Panikos priepuolius gali išprovokuoti daugelis veiksnių

Nors iki galo nėra išaiškinta, mokslininkų nuomone, panikos priepuolių priežastis – cheminių medžiagų pusiausvyros sutrikimas smegenyse. Ypač didelė panikos priepuolių rizika yra jautresnės psichikos žmonėms, taip pat tiems, kurių šeimoje yra sirgusiųjų depresija, įvairiomis fobijomis (tai gali būti paveldima). Panikos priepuoliai būna ir psichologinės, ir fiziologinės kilmės. Pasak gydytojų, juos gali išprovokuoti ir šalutinis vaistų poveikis, širdies ir skydliaukės veiklos sutrikimas (pavyzdžiui, mirties baimė yra vienas gresiančio infarkto simptomų). Neretai panikos priepuolius išgyvena buvę alkoholikai ar narkomanai (abstinencijos sindromas). Kadangi kiekvienas atvejis yra individualus, būtina kreiptis į gydytoją, nes svarbu nustatyti tikslias priežastis ir skirti atitinkamą gydymą. Nešalinant priežasčių, psichologinės kilmės panikos priepuoliai ilgainiui sukelia kitokių gyvenimą apkartinančių problemų. Daugeliui atsiranda įvairių fobijų, pavyzdžiui, paniška žmonių minios, bendravimo, uždaros erdvės baimė ir pan. Tai gali pakenkti karjerai, darbui, asmeniniam gyvenimui, nes žmogus ima nepasitikėti savimi, vengia viešumos, taip pat tų vietų, kuriose jau buvo kilęs paniko priepuolis. 

Psichoterapeutų teigimu, panikos atakų tikrosios priežastys slypi mūsų viduje. Tai gali būti neįsisąmoninti mūsų jausmai, neįgyvendinti lūkesčiai, įvairios skaudžios patirtys ar aplinkybės...

Kaip gydoma

Jeigu panikos priepuolių priežastys psichologinės (diagnozuojamas vegetacinis nerimo, arba vadinamasis panikos, sutrikimas), skiriamas psichoterapinis ir medikamentinis gydymas antidepresantais bei raminamaisiais. Daugeliui žmonių būna sunku susitaikyti su mintimi, kad jis sveikas, kad gerai funkcionuoja ir jo širdis, ir kiti organai. Po kiekvieno panikos priepuolio žmogus neretai pakartotinai atlieka tyrimus, kad įsitikintų, ar nėra fiziologinių pakitimų, pradeda be reikalo vartoti vaistus nuo širdies ir kt.

Freepik.com nuotr.

Todėl, šalia gydytojų skirto gydymo, turite stengtis padėti patys sau. Emocinę ir fizinę pusiausvyrą padeda atgauti sportas, ypač joga, meditacija, plaukiojimas, taip pat įvairios dvasinės praktikos (taiči, čigongas, sąmoningasis kvėpavimas), vandens procedūros, atpalaiduojamieji ir kvėpavimo pratimai.

Kaip sau padėti ištikus panikos priepuoliui

Pasak psichologų, ištikus panikos priepuoliui, ypač veiksminga ant sprando uždėti šaltą kompresą arba atvėsintas rankas, patrinti ledukais. Jau po kelių minučių pastebimai sumažėja nerimas ir baimė. Jeigu esate namuose, palįskite po kontrastiniu dušu arba palaikykite riešus po šalto vandens srove. Nerimą padeda slopinti ir įtūpstai, bėgimas vietoje. Nukreipusi dėmesį į fizinius pojūčius ir veiksmus, sumažinsite nerimą.

Padeda ir atsipalaidavimo bei kvėpavimo pratimai. Sulenkite abi rankas per alkūnes ir stipriai sugniaužkite kumščius. Sukoncentruokite dėmesį į įtampą raumenyse ir suskaičiuokite iki penkių. Tada atpalaiduokite rankas – pajuskite, kaip jos atsipalaiduoja ir sklinda maloni šiluma. Raumenų atpalaidavimas mažina tiek fizinę, tiek psichologinę įtampą.

Norint normalizuoti kvėpavimą, reikia skaičiuojant iki dviejų įkvėpti, paskui dvi sekundes sulaikyti kvėpavimą ir iškvėpti per tris sekundes (skaičiuoti iki trijų). Tai kartokite 3–5 sykius. Praverstų žinoti, kad panikos atveju iškvėpimas turi būti gilus ir trukti ilgiau nei įkvėpimas, kad nesukeltų hiperventiliacijos, kuri skatina panikos priepuolius.

Freepik.com nuotr.

Panikos priepuolius gali paskatinti:

• Kai kurių vaistų (pavyzdžiui, nuo astmos) ir narkotinių medžiagų vartojimas.

• Piktnaudžiavimas kofeino turinčiais gėrimais arba alkoholiu.

• Besaikis rūkymas.

• Skydliaukės hiperfunkcija.

• Menstruacijos, menopauzė.

Dėmesio!

Ištikus panikos priepuoliui, artimieji ar aplinkiniai žmonės paprastai sutrinka ir nežino, kaip elgtis. O panikos apimtas žmogus neįstengia paaiškinti, kas su juo vyksta. Žmogus atrodo išsigandęs, tankiai kvėpuoja, dreba. Jeigu tai įvyko pirmą kartą, reikėtų kreiptis į gydytoją, kuris paskirs atlikti reikiamus tyrimus ir nustatys priežastis. Labai svarbu panikos apimtą žmogų palaikyti – stengtis nuraminti ir kartoti, kad negresia pavojus jo gyvybei ar sveikatai, kad jis yra saugus ir pan.

Tiesa, pasak medikų, panikos sutrikimo kamuojamas žmogus nėra neįgalus, juolab mirtinas ligonis, kurį reikėtų visur lydėti už rankos. Priešingai – toks artimųjų elgesys gali sumažinti jo pasitikėjimą savimi, savarankiškumą ir norą  kuo greičiau pasveikti. Tad jei jūsų artimoje aplinkoje yra panikos priepuolių kamuojamų žmonių, nesielkite pernelyg globėjiškai.