Kas išduoda, kai nesakoma tiesa ir kaip išmokti valdyti kūno kalbą, aiškino kūno kalbos specialistė, karjeros konsultantė Laura Šukienė.
– Kas yra ta kūno kalba? Ar tai mūsų mimika, ar tam tikri judesiai?
– Turbūt kūno kalba – tai gestikuliacija, kuri turi tam tikrą reikšmę. Tam tikri nerviniai impulsai duoda smegenims signalą ir tai pasireiškia per mūsų kūno kalbą, įvairius mikrojudesius ir taip toliau. Kitaip tariant, analizuojama mūsų elgsena.
– Kas rodo, kad žodžiai ir kūnas siunčia skirtingą informaciją? O kokie ženklai parodo nuoširdumą?
– Gal pradėsiu nuo kito galo. Nuoširdumą rodo atverti delnai. Jeigu žmogus yra iš tiesų nuoširdus, jis naudos atvirus delnus, pridės rankas prie širdies.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
– O to galima ir išmokti ir taip apgaudinėti savo priešą?
– Tikrai taip. Todėl ir reikia labai išstudijuoti kūno kalbą, nes kai kurie mikroimpulsai veide parodys, kad kalbama nenuoširdžiai. Tarkime, jeigu nuoširdžiai kalbėsiu, bet man kilstelės nors vienas antakis arba lūpos kamputis – nesu nuoširdi, meluoju.
– O jeigu nuoširdžiai kalbu ir nuoširdžiai tie lūpų kampučiai pakyla?
– Tada pakils abu. O pakilęs vienas yra kaip toks nervinis signalas.
– O ar tikrai visi kūno judesiai rodo, kad žmogus yra nenuoširdus ir meluoja? Galbūt jis turi vidinį konfliktą, jaudinasi, yra sunerimęs ir tada, žinote, kaip būna – mintys sau, kūnas sau?
– Taip. Labai dažnai jaudulys painiojamas su melu. Jei žmogus nerimsta, kažką daro, tai nebūtinai reiškia, kad jis meluoja. Melą galime atpažinti iš kelių judesių sekos. Tarkime, tą patį klausimą užduodant kelis kartus ir stebint, ar pasikeičia kūno kalbos judesiai. Net teismo procesuose tas pats žmogus apklausiamas kelias dienas iš eilės tais pačiais klausimais ir stebima, ar vienodai reaguoja jo kūnas.
– Pateikite pavyzdžių.
– Pavyzdžiui, gavau skambutį iš mediatorės. Ji sako: „Apklausėme vieną asmenį, jis dar nėra kaltinamasis, bet yra įtarimų. Kaip tik užduodame tą patį klausimą – jis trina nosį. Kitą dieną užduodame tą patį klausimą – vėl trina nosį.“
– Gal žmogui sloga?
– Gal sloga, taip. Bet viskas priklauso nuo to, kaip trina. Ar po nosimi trina, ar nosies kuprelę trina ar glosto. Jeigu antras variantas, tai labiau, kaip savęs raminimas. O apačios trynimas rodo sumišimą, pasimetimą. Bet jeigu žmogus kalbėdamas prisiliečia prie lūpų, tarsi bandydamas jas šiek tiek uždengti, tada galima įtarti, kad galbūt kažką slepia. Tačiau iš vieno gesto nuspręsti, kad žmogus meluoja, negalime. Turi būti derinys arba stebimas pokytis.
– Ar būna žmonių, kurie visai negestikuliuoja?
– Lietuviai iš esmės nelabai gestikuliuoja. Esame linkę slėpti emocijas, esame ramesni. Pietiečiai gestikuliuoja daugiau. Ar yra žmonių, kurie visai negestikuliuoja? Ne, nėra. Vis tiek mikroimpulsai bus. Reikėtų kalbėti apie skirtingo temperamento žmones. Kuo žmogus choleriškesnis, ekspresyvesnis, tuo kūno kalbos amplitudė bus didesnė. Kuo ramesnis, intravertiškesnis – tuo mažesnė.
– Kitaip tariant, stengsis užimti mažiau erdvės?
– Taip, žinoma.
– Ar įmanoma išmokti sąmoningai valdyti savo kūną, kad judesiai būtų autentiški, o ne dirbtiniai?
– Tam tikrus dalykus verta išmokti. Ypač kai esi viešumoje ar kalbi auditorijai, norint įtaigiai kalbėti, reikia išmokti tam tikrus elementus. Tačiau jei susikoncentruosime tik į kūno kalbą, pamiršime tekstą, ką norime pasakyti. Kalbėdami nefiksuojame savo kūno kalbos, todėl įvaldyti šį meną yra sunku – tai ilgas ir sudėtingas procesas.
– Bet keli dalykai, kurie galėtų padėti?
– Priklauso nuo situacijos. Jei norite būti nuoširdūs – atviri delnai. Šypsena visada padės. Taip pat žvilgsnio kontrolė. Jei 60 procentų laiko palaikysiu su jumis akių kontaktą, atrodysiu patikima. Jei pradėsiu slėpti žvilgsnį, gali pasirodyti, kad kažką slepiu.
Naujausi komentarai