Skardinė energinio gėrimo prilygsta stipriam kavos puodeliui su šešiais kubeliais cukraus. Gydytojai energinį gėrimą jau sieja ir su depresija. Tačiau jie toliau išlieka vienu populiariausių gėrimų Lietuvoje.
Jaunimas aiškina, kodėl juos geria.
„Kartais atrodo taip, kad kava nepadės, nepramuš energijos trūkumo – tokio bent jau trumpo pliūpsnio, tai gerai būna to energetinio“, – sakė vyras.
„Dėl to, kad skanu. Pavyzdžiui, vakar gėriau dėl to, kad miego norisi. Nes nuo energetinio aš tampu vis tiek aktyvesnis, tai aš pradedu ir tvarkytis, ir panašiai“, – tvirtino kitas.
„Galbūt, kai man reikia dirbti naktimis. Dėl kitų priežasčių jų negeriu“, – teigė dar vienas.
Psichiatrai stebi tendenciją: milžiniškas cukraus kiekis, esantis energiniuose gėrimuose, paveikia žmogaus psichiką. Veikia visus, bet pažeidžiamiausi – vaikai ir paaugliai.
„Ilgalaikėje perspektyvoje tai organizmą sekina, organizmui sukelia didelį nuovargį ir netgi vystosi depresija“, – komentavo vaikų ir paauglių psichiatras Linas Slušnys.
Energinių gėrimų sukeltą depresiją neretai tenka gydyti net antidepresantais.
„Jeigu pažeidi miego režimus, atitinkamai tu turi bėdų iš karto – ir su didesniu nuovargiu. Jeigu turi didesnį nuovargį, tavo nuotaika pamažu krenta ir išsibalansuoja visas organizmas. Kartais gali užtekti mėnesio, kai nuotaika ims blogėti, o šiaip depresiją diagnozuos po kokių trijų mėnesių“, – sakė L. Slušnys.
Tačiau galima depresija, hiperaktyvumas ir dėmesio sutrikimai nuo energinių gėrimų daugelio neatbaido. Priešingai – jų Lietuvoje parduodama vis daugiau.
„Energetinių gėrimų žmonės perka apie 12 procentų daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu. Tačiau tuo pačiu metu daugiau perka ir bendrai – įvairių gazuotų gėrimų, skoninių gėrimų“, – nurodė „Iki“ atstovė Gintarė Kitovė.
„Energinių gėrimų pardavimai augo maždaug 9 proc., taigi išvada yra tokia – kasmet būtent šių gėrimų pardavimai tendencingai auga“, – pridūrė „Maximos“ atstovas Titas Atraškevičius.
Nors energiniai gėrimai nepilnamečiams Lietuvoje neparduodami, nusipirkti jų vis bando, o kartais tonizuojančių gėrimų gauna iš vyresnių. Kartais ir kasininkas neteisingai mintinai suskaičiuoja pirkėjo amžių. Todėl nuo šiol „Maximos“ kasose bus integruotos skaičiuoklės – jomis kasininkai amžių apskaičiuos tiksliau.
„Kurortuose, miestuose, kur yra dideli žmonių srautai, kasininkams yra sunku greitai patvirtinti amžių – kartais galima mintinai nesuskaičiuoti tiksliai“, – aiškino T. Atraškevičius.
Visas LNK reportažas – vaizdo įraše:
Pasaulio sveikatos organizacija ištyrė, kad daugelyje pasaulio šalių energinius gėrimus geria septyni iš dešimties keturiolikmečių.
„Energiniai labai paveikia jaunų žmonių smegenis, kurios dar nėra iki galo išsivysčiusios. Dabar jau turime įrodymų, kad šie produktai iš tikrųjų padidina priklausomybės riziką“, – teigė priklausomybių specialistas Thomas Orbanas.
Priklausomybė šiems gėrimams kamuoja ir Lietuvos paauglius.
„Organizmas prašo cukraus, prašo visų tų elementų, bet jų nebegalima duoti. Tai praktiškai tu turi nuo cukraus atjunkyti kaip nuo kokios abstinencijos – kaip išgyventi abstinencijos periodą“, – kalbėjo L. Slušnys.
Pasaulinė energinių gėrimų rinka išgyvena aukso amžių – per dešimt metų pajamos išaugo tris kartus.
Naujausi komentarai