Tokie nuogąstavimai pareikšti Britanijos psichologų draugijai (BPS) atlikus apklausą, kuri parodė, kad per pastaruosius 12 mėnesių specialistai pastebėjo, jog pacientų, besinaudojančių DI pagalba, skaičius išaugo 49 proc.
Vienas apklausos dalyvis teigė nerimaujantis, kad žmonės renkasi technologijas, nes jos jiems atrodo „saugesnės“, tačiau perspėjo, kad dėl to gali didėti socialinė izoliacija ir blogėti žmonių savijauta.
BPS apklausoje, kurioje dalyvavo 197 psichologai, konsultantai ir psichoterapeutai, septyni iš dešimties respondentų nurodė vidutiniškai arba labai nerimaujantys dėl to, kad klientai naudojasi DI psichikos sveikatos pagalbai gauti.
Beveik devyni iš dešimties (88 proc.) išreiškė susirūpinimą dėl klinikinės priežiūros trūkumo, o panaši dalis (87 proc.) nerimavo, kad DI gali pateikti netikslią informaciją.
80 proc. respondentų nurodė nerimaujantys, kad klientai tampa pernelyg priklausomi nuo šių technologijų, o maždaug trys ketvirtadaliai (76 proc.) teigė, kad jos neigiamai veikia klientų savijautą.
„Šis tyrimas rodo, kad yra pagrindo rimtai nerimauti dėl žmonių, kurie psichikos sveikatos terapijai naudoja DI. Šį susirūpinimą tiesiogiai išreiškia psichologijos specialistai, kasdien teikiantys gyvybiškai svarbią pagalbą tiesiogiai bendraudami su pacientais“, – teigė BPS pirmininkė Laura Dean.
„Rizika, kad nereguliuojami, visiems laisvai prieinami DI pokalbių robotai teiks nekvalifikuotus ir žalingus patarimus, išlieka labai reali“, – pridūrė ji.
L. Dean perspėjo, kad DI integracija į sveikatos priežiūrą „gali būti sėkminga tik taikant tinkamas apsaugos priemones, kurios apsaugotų tiek psichologijos specialistus, tiek jų pagalbos ieškančius žmones“, pridurdama, kad, „nors DI teikia daug naudos, jis negali pakeisti gyvybiškai svarbaus žmogiškojo ryšio psichikos sveikatos priežiūroje“.
„Reikia daugiau tyrimų ir psichologijos specialistų bei žmonių, kurie pagalbos ieško naudodamiesi DI priemonėmis, įžvalgų, kad suprastume, kaip ir kur galima saugiai derinti žmogaus teikiamas terapines paslaugas ir DI, siekiant užtikrinti tinkamą pagalbą bei rezultatus“, – teigė ji.
„Man kelia nerimą tai, kad tiksliai nesuprantama, ką DI daro, kaip jis veikia ir kaip pateikia savo atsakymus“, – BPS sakė vienas tyrime dalyvavęs specialistas.
„Taip pat nerimauju, kad žmonės renkasi DI, nes jis atrodo „saugesnis“ (taip išvengiama tarpasmeninių santykių rizikos, susijusios su pasitikėjimo kitu žmogumi kūrimu). Dėl to gali didėti socialinė izoliacija, silpnėti socialiniai įgūdžiai ir mažėti bendravimas, o visa tai tiesiogiai susiję su gyvenimo kokybe ir savijauta“, – paaiškino jis.
Kitas apklausos dalyvis paragino užtikrinti „atsakomybę“ ir pridūrė, kad „DI dažnai laikomas „nemokamu“, tačiau dėl to, kaip ir daugelio socialinių tinklų platformų atveju, jas valdančios bendrovės gali elgtis kaip nori, beveik neprisiimdamos jokios teisinės atsakomybės.“
BPS apklausa atlikta po to, kai labdaros organizacijos „Barnardo's“ ir Nacionalinės konsultavimo bei psichoterapijos draugijos (NCPS) surengta 2 tūkst. 11–17 metų vaikų apklausa parodė, kad daugiau kaip keturi iš dešimties (43 proc.) yra naudoję DI patarimams arba emocinei paramai gauti.
„Šios apklausos rezultatai patvirtina tai, ką girdime iš žmonių ir matome iš naujausių tyrimų duomenų: net ir atsitiktinis generatyvinio DI naudojimas gali pakenkti. Apie šią naują ir nuolat besikeičiančią technologiją dar daug ko nežinome, ypač kalbant apie ilgalaikio naudojimo poveikį“, – sakė Labdaros organizacijos „Mind“ informacijos turinio vadovė Rosie Weatherley.
„Palaikome skaitmenines priemones, kurios padeda žmonėms susigaudyti informacijoje apie psichikos sveikatą ir prieinamas paslaugas, tačiau jos neturi tapti kokybiškos pagalbos, kai žmogus jaučiasi išklausytas ir suprastas, pakaitalu“, – teigė ji, pridurdama, kad yra žinoma, jog žmonės vis dar labiau vertina žmogaus teikiamą pagalbą nei DI priemones, todėl nederėtų to pamiršti.
Naujausi komentarai