Atlikta visuomenės nuomonės apklausa atskleidė, jog vyrai savo vairavimo sugebėjimus vertina ženkliai geriau nei moterys, nors ir pripažįsta, kad yra labiau linkę prasižengti.  Tuo tarpu moterys savo sugebėjimus prie vairo vertina gerokai santūriau, nors keliuose elgiasi drausmingiau. Psichologų aiškinimu, moterų savivertei įtakos daro ir stereotipai. Draudimo bendrovės „Gjensidige Baltic“ užsakyto tyrimo metu buvo siekiama išsiaiškinti, kaip vairuotojai vertina savo  įgūdžius bei kokius prasižengimus yra linkę daryti.

Puikūs vairuotojai ir vidutinės vairuotojos

Apklausos metu respondentai buvo paprašyti įvertinti savo vairavimo įgūdžius. Rezultatai atskleidė, jog savo sugebėjimais pasitiki net penkis kartus daugiau vyrų nei moterų. 15 proc. respondentų vyrų sau skyrė aukščiausią įvertinimą ir teigė esantys „puikūs“ vairuotojai, nesukeliantys avarinių situacijų, vairuojantys saugiai bei užtikrintai. Tuo tarpu moterys save vertina gerokai santūriau: puikiomis vairuotojomis save laiko vos 3 procentai respondenčių.

Kiek daugiau nei kas trečias vyras save laiko „geru“ vairuotoju, suvokiančiu savo veiksmus bei žinančiu, kaip elgtis įvairiose situacijoje. Moterys šiuo klausimu ir vėlgi turi kuklesnę nuomonę: vos kas šešta respondentė laiko save gera vairuotoja.

Didžioji dalis apklaustų moterų save laiko „vidutinėmis“, kartais suklystančiomis vairuotojomis. Taip save įvertino net 38 proc. moterų ir tik 23 proc. vyrų.  Dar prastesnį įvertinimą – „esu silpnas vairuotojas, nepasitikintis savo sugebėjimais už vairo“ sau skyrė keturis kartus daugiau vairuotojų moterų nei vyrų.

„Vyrai labiau pasitiki savo jėgomis, todėl vairuoja rizikingiau, leidžia sau nesilaikyti kai kurių eismo taisyklių, jei jos tuo metu jiems nėra „patogios“. Dėl įžūlesnio elgesio vyrai labiau linkę prasižengti ir galimai sukelti eismo įvykį. Moterys dažniau yra drausmingesnės ir atsargesnės“, – kalba specialistas Agnius Gučius.

Geri, prasižengiantys vairuotojai

Vertinant kelių eismo prasižengimus, moterų elgsena pastebimai skiriasi nuo vyrų. Paklaustos, kaip dažnai pažeidžia kelių eismo taisykles, beveik 40 proc. respondenčių teigė niekada nepažeidžiančios kelių eismo taisyklių, ir tik 20 proc. vyrų apie save pasakė tą patį. Apklausa atskleidė, jog pavyzdingiausi už vairo –  vyresni, 56 ir daugiau metų amžiaus respondentai.

Įdomu tai, kad net dvigubai daugiau vyrų nei moterų teigė kartais pažeidžiantys kelių eismo taisykles sąmoningai. Tokį savo elgesį jie grindė žinojimu, kad tai padės greičiau pasiekti tikslą. 7 proc. respondentų vyrų atsakė taisykles pažeidžiantys dažnai, bet tik tada, kai jų nuomone tai  nekelia grėsmės ar nepatogumų kitiems. Tuo tarpu moterys šio atsakymo beveik nesirinko, teigiamai į klausimą atsakė vos pusė procento apklaustųjų.

Ką reiškia „blondinė prie vairo“?

Psichologinės paramos studijos „Dermė“ psichologė Rūta Bačiulytė, komentuodama skirtingus vyrų ir moterų apklausos atsakymus, teigia, jog jie atspindi ne tik fiziologinius abiejų lyčių skirtumus. Didelės įtakos turi ir socialiniai veiksniai, formavę moterų vaidmenį įvairiuose laikotarpiuose: „Nuo senų laikų vairavimas buvo vyriškas užsiėmimas – pradedant karietų lenktynėmis, po to atsiradus pirmiesiems automobiliams. Moterys prie vairo sėdo kur kas vėliau: prasidėjo karai, moterų emancipacija. Tuo laiku vyrų likdavo mažai ir moterims atitekdavo visi vyriški darbai, tarp jų ir vairavimas.“

Analizuodama savęs, kaip vairuotojo, vertinimo rezultatus ir kodėl moterys savimi pasitiki mažiau, R. Bačiulytė aiškina, jog stereotipų įtaka taip pat turi reikšmės savęs vertinimui: „Įvairios anekdotinės istorijos apie „blondinę už vairo“ daro tam tikrą įtaką moterų savivertei šioje srityje. Net ir puikiai vairuojanti moteris gali manyti, jog niekada neprilygs puikiai vairuojančiam vyrui vien todėl, jog ji – moteris.“