Santarvės pamatas

"Šeimos taisyklės – tai bendravimo įpročių, požiūrių, tradicijų, ritualų, pareigų, atsakomybių visuma. Jos tarsi sustyguoja gyvenimą – tarpusavio santykiai pasidaro aiškesni, paprastesni, – pastebi psichologė. – Susituokę žmonės atsineša ankstesnės savo šeimos patirtį – savitą šeimos modelį, nuostatas, gyvenimo ir elgesio normas. Net jei abu sutuoktiniai atėję iš, kaip sakoma, gerų šeimų, gyvenant kartu, ypač gimus vaikeliui, atsiranda daug neaiškumų, nesutarimų. Viskas prasideda nuo kasdienės rutinos, buities. "Nemėtyk kojinių", "Išnešk šiukšles", "Tavo eilė tvarkyti namus" – tokių smulkių, iš pažiūros nelabai reikšmingų priekaištų sąrašas gali būti begalinis, bet būtent jie gadina šeimos mikroklimatą, augina įtampą, nesupratimą."

Nuolat prikaišioti, niurzgėti arba tylėti, savyje kaupti pyktį nėra geras sprendimas: net ir auksinė kantrybė kažkada baigiasi, burbulas sprogsta – šeimoje kyla didelis konfliktas, kuris gali baigtis net ir skyrybomis. To pavyks išvengti, jei sutuoktiniai iš karto aptars savo šeimos taisykles.

"Kuriant bendrą ateitį labai svarbu pagarba ir atvirumas, mokėjimas klausyti ir išgirsti. Darni, graži šeima – tai nuolatinis darbas ir, jei ji svarbi, žmogus turi stengtis ir būti pasiruošęs kai kur nusileisti, kai ką paaukoti, mokėti derėtis, būti tolerantiškas, bet svarbiausia – priimti savo partnerį tokį, koks jis yra, ir nesistengti jo pakeisti, – akcentuoja R.Zakarevičiūtė. – Toks požiūris visus nesutarimus padės išspręsti paprastu būdu – susėsti ir atvirai pasikalbėti. Jei žmogus tyli, kaip kitas žinos, kas atsitiko, kuo jis nepatenkintas?"

Derybas psichologė pataria vesti ramiai, atvirai – neslėpti savo jausmų, išsakyti poreikius ir požiūrį, gerbti vienas kitą – nepulti, nesmerkti, juo labiau – neniekinti nei partnerio, nei jo artimųjų.

"Pabandykite savo norą suformuluoti taip: "Kai aplink mėtosi tavo daiktai, man skaudu, kad nuolat turiu tvarkyti. Todėl siūlau sutarti taip..." Jei tik matote, kad suvaldyti emocijų nepavyks, geriau pokalbį nutraukite ir susitarkite vėl apie tai pakalbėti greitu laiku. Susitarimo nepamirškite, būkite geranoriški", – primena pašnekovė.

Svarbu atvirai kalbėtis

Šeimos taisyklių gali būti įvairių – skirtų ir vienam asmeniui, ir visiems šeimos nariams. Vienos jų – paprastos, aiškios, aptartos ir patvirtintos šeimos narių sutikimu: pavyzdžiui, tėtis pjauna žolę, mama gamina valgį, sūnus tvarko kambarius. Šios taisyklės siejasi su pareigomis ir atsakomybe.

Yra ir nerašytų taisyklių, jos šeimos gyvenime susidėlioja natūraliai per ilgesnį laiką, labiau primena tradicijas, įpročius: pavyzdžiui, pavalgius kiekvienas susiplauna savo indus, penktadieniais visi kartu eina į kiną, koldūnus gamina močiutė. Pirmoji taisyklė yra privaloma, o pastarosios derinamos pagal situaciją.

"Daugelyje šeimų yra ir labai sudėtingų taisyklių – sustabarėjusių nuostatų, kurios keliauja tarsi kraitis iš senosios kartos. Jos – konstanta, nenuginčijamos: "Vyresnis visada teisus", "Vyrai niekada neverkia", "Pinigai – suaugusiųjų sritis", "Mūsų šeima – ideali", – skausmingas, keliančias įtampą taisykles vardija R.Zakarevičiūtė.

Pasak psichologės, keičiantis gyvenimo būdui, keičiasi žmonių požiūris į daugelį dalykų. Jei žmonės vienas kitam brangūs, pasijutus užgautam, nesuprastam, reikia atvirai kalbėti, bendrai ieškoti išeities.

"Ir vėl man mokėti mokesčius...", "Kiek uždirbu, tau vis negana...", "Vėl pinigus švaistai vėjais"... Užuot taip priekaištavę, drauge apsvarstykite, kaip spręsti finansinius sunkumus. Jei abu uždirbate panašiai, pagalvokite apie fondą, į kurį abu kas mėnesį įdėsite po lygiai pinigų mokesčiams ir ūkinėms reikmėms, gal tokiu būdu nutarsite taupyti atostogoms ar naujam automobiliui. Jei pajamos skiriasi, sutarkite, kad vyras finansiškai pasirūpins šeimos buitimi, o žmona iš jo neprašys pinigų savo, vaikų poreikiams tenkinti. Šeimoje vyras ir žmona turi būti partneriai, – primena pašnekovė ir atkreipia dėmesį į dar vieną svarbų aspektą. – Vaikai turi žinoti šeimos finansinę situaciją, ypač jei ji sudėtinga. Tai itin svarbu paaugliams, kurie nori jaustis suaugę – jiems svarbu dalyvauti šeimos gyvenime. Tokiu būdu tėvai parodys, kad savo atžalas jie vertina kaip tolygius sau, laiko protingais, sumaniais, ir būtinai sulauks vaikų supratimo, palaikymo."

Klaidos augina ir stiprina

Daugelyje šeimų nesiginčyti ir klausyti, ką sako vyresnis, – šventa taisyklė. Deja, ji apriboja žmogaus laisvę, gniuždo, nes neleidžia papasakoti, ką jis jaučia, mato ar girdi, išsiaiškinti, ar teisingai suvokia situaciją, galiausiai – išsakyti savo nuomonę, diskutuoti ir suprasti, kur jis prasikalto, ką padarė blogai.

Naudingos, teisingos šeimos taisyklės turi atitikti esamą laiką ir atspindėti šeimos gyvenimą, jų narių interesus.

"Jaunas žmogus jaučiasi nuvertintas – savo atžvilgiu jis girdi kritiką, bet nei mama, nei tėvas nepaaiškina, kas, kaip ir kodėl. Įkvėpti taisyklės "vyresnis visada teisus" suaugusieji nepamąsto, kad teisūs kartais būna ir vaikai, – šypteli pašnekovė. – Šia taisykle dažnai prisidengia pavargę nuo alinančio kasdienybės tempo, namuose trokštantys ramybės tėvai – jie tiesiog nori greičiau atsikratyti nepatenkinta atžala, nustumti jos problemas į šalį. Tuomet vaikas užtarimo ir palaikymo ieško už namų sienų. Kokie būna padariniai, daugelis suaugusiųjų puikiai žino, o reikėjo vos kelių minučių įdėmiai paklausyti, ką vaikas sako, ir paaiškinti, kur jis klysta. Arba prisipažinti, kad klysta jie..."

Pasak psichologės, klaidų darome visi, bet tik stiprios asmenybės išdrįsta tai pripažinti. Klaidos žmogų augina, stiprina, skatina keistis, o drąsa jas pripažinti kelia aplinkiniams pagarbą.

Visiems žinomas liaudies posakis "Nėra šeimos be dūmų", tačiau pastaruoju metu prieš visuomenę, aplinkinius afišuojamas šeimos idealumas. Kai po poros metų ši šeima išsiskiria, visus ištinka šokas: "Kas nutiko? Kodėl? Kartu jie taip gražiai atrodė..." Būtent – atrodė. Daugeliu atveju tokia ideali šeima – teatras visuomenėje.

"Geriau nei vaidinti, kad viskas gerai, apsipykus išsiaiškinti nesutarimus ir abiem surėmus pečius spręsti problemas", – įsitikinusi R.Zakarevičiūtė.

Kompromisų ieškojimas

Labai svarbu, kad šeimoje egzistuojančios taisyklės nepažeistų nė vieno iš jos narių – nei suaugusiųjų, nei vaikų – orumo, interesų, įsitikinimų. Jei artimieji bus dėmesingi ir sąžiningai laikysis taisyklių, jos ne tik sureguliuos santykius šeimoje, bet ir padės geriau pažinti, pajausti artimus žmones, suprasti, kas jiems svarbu, ko jiems stinga, kas rūpi.

"Tarkim, žmonai patinka dalyvauti triukšminguose didžiulės giminės susibūrimuose, o vyrui – kančia. Sutuoktinis sėdės sukandęs dantis, o grįžęs namo bus piktas, pavargęs – žodis po žodžio ir namuose įsiplieks konfliktas. Juk privertus jį dalyvauti susitikime buvo pažeista jo komforto zona, – pastebi pašnekovė. – Arba kita situacija: vaikinas su draugais penktadieniais tradiciškai eina į pirtį ar žaisti boulingo, o jo žmona tapusi panelė reikalauja vestis ją kartu, arba jis niekur neis. Reikia tartis – rasti abiem priimtiną aukso viduriuką: jei žmona išleis jį su draugais, savaitgalį abu važiuos prie jūros, arba jis neprieštaraus, kai ji eis susitikti su draugėmis; jei vyras sutiks važiuoti į žmonos giminės susiėjimą, tai kitą savaitgalį žmona su juo vyks žvejoti ir kartu sėdės valtyje. Darną ir sutarimą šeimoje lemia nuolatinis kompromisų ieškojimas."

Arba gerai, arba nieko

Dažnoje šeimoje egzistuoja taisyklė tylėti apie šeimos sopulius. Pavyzdžiui, auga neįgalus sūnus, dukra negali susilaukti kūdikio, vyras antrą kartą vedė, bet palaiko ryšius su vaikais iš pirmos santuokos, sūnus kompleksuoja dėl didelio antsvorio... Laikantis nerašytos šeimos taisyklės apie tokius dalykus niekas negali atvirai kalbėti, demonstruoti jausmų, išsakyti, kaip jaučiasi.

Nerašytos taisyklės esmė – ne tik niekas negali kalbėti apie šeimos sopulį, bet dar blogiau – niekas negali pasidomėti, kodėl negalima apie tai kalbėti. Tarsi nekalbant problema neegzistuoja. Tokiu būdu šeimai aktualūs dalykai nutylimi, juos kiekvienas išgyvena savyje. Ilgainiui prievarta slopinamos emocijos, nuolatinis sopulys pradeda gniuždyti asmenybę, griauti šeimos laimę ir darną.

Egzistuoja ir toks požiūris, kad šeimoje galima kalbėtis tik apie gerus, gražius, teisingus dalykus – tokiu atveju ignoruojama dalis realybės. Ši šeimos taisyklė žmones verčia jaustis nejaukiai, slėpti savo požiūrį, skatina būti nesąžiningus, moko meluoti, išsisukinėti. Net nepastebėsite, kaip artimieji taps svetimi, tie, kurie jautresni, silpnesni, užsisklęs savyje, įgis kompleksų, pradės nepasitikėti savimi.

Taisyklių sąrašas

Šeimos taisyklės, kaip ir pati šeima, – dinamiškas organizmas. Keičiasi gyvenimo sąlygos ir būdas, šeimos narių skaičius, su amžiumi kinta žmonių charakteris, temperamentas, prioritetai, atsiranda naujų pomėgių ir poreikių – atsižvelgiant į visas šias aplinkybes kinta ir šeimos taisyklės.

"Kitaip ir negali būti. Naudingos, teisingos šeimos taisyklės turi atitikti esamą laiką ir atspindėti šeimos gyvenimą, jų narių interesus", – sako R.Zakarevičiūtė, kuri įsitikinusi, kad šeima, kurios taisyklės leidžia laisvai aptarti viską, kas vyksta, turi visas galimybes būti laiminga.

Šeimos taisyklėms aptarti pasirinkite laisvą vakarą, geriau – penktadienio: nereikės skubėti, galėsite ramiai pasikalbėti. Susirinkime turi dalyvauti visi po vienu stogu gyvenantys žmonės, svarbu nusiteikti geranoriškai.

Popieriaus lape kiekvienas turi surašyti šeimos taisykles – kokių norėtų ir kokios jau veikia. Paskui sąrašus aptarkite, išbraukite atgyvenusias ir neaktualias, išrinkite pasikartojančias ir svarbiausias šeimos gyvenimo taisykles, įrašykite jas į bendrą sąrašą.

Būtinai atkreipkite dėmesį ir į pavienes – jos parodo, kad vienam iš jūsų kažko stinga. Tai gali būti net ir ne taisyklės, o raginimas, pageidavimas, pavyzdžiui, vaikai siūlo tėvams būti atlaidesniems: girti juos gavus gerą įvertinimą, o ne bausti už blogą pažymį – tai signalas tėvams, kad vaikams trūksta jų meilės ir palaikymo. Atsakingas požiūris į vaikų pasiūlymus parodys, kad juos laikote visateisiais šeimos nariais, skatins suvokti situacijos svarbą, paragins prisiimti atsakomybę.

Be išimčių

Aptarimo metu visi turėsite puikią galimybę geriau pažinti vienas kitą, suprasti, kodėl namuose kyla nesutarimų ir įtampa. Gal paaiškės, kad kalta nekonkreti taisyklės formuluotė ir todėl šeimos nariai ją priima skirtingai: dešimtmetis sūnus galvoja, kad jis turi plauti indus, kai jo pora metų vyresnė sesuo kažkuo yra užsiėmusi, o mergaitė įsitikinusi, kad brolis plauna indus tik tuomet, kai jo paprašo tėtis ar mama.

Nesistenkite į sąrašą surašyti visus pasiūlymus – pakaks 10–20 taisyklių, idealu maždaug vienodas skaičius nuo kiekvieno nario. Taisyklės turi būti taikomos visiems be išimties nariams, pavyzdžiui, jei kompiuterinius žaidimus galima žaisti tik valandą, tai šio reglamento turėtų laikytis ne tik dešimtmetis sūnus, bet ir jo brolis studentas bei tėtis.

Šeimos taisyklių sudarymo ir taikymo užduotis tik atrodo paprasta, svarbu jų laikytis. Kad būtų paprasčiau, rekomenduojama taikyti ne visas iš karto, o po vieną dvi taisykles kas mėnesį, sudėtingesnėms skirti daugiau laiko – tada jos tvirtai prigis ir taps šeimos santykių dalimi, suvienys šeimą. Puiki mintis taisykles dailiai surašyti popieriaus lape, gražiai jį dekoruoti ir pakabinti matomoje vietoje.

"Kad jų laikytųsi visi namiškiai, taisyklių sąrašą pravartu paskelbti garsiai", – šypsosi psichologė.