Baigiantis rugsėjui į vaikų darželius sugrįžę ar juos naujai pradėję lankyti vaikai jau būna apsipratę prie naujo gyvenimo ritmo. Tuomet daugelis tėvų ima svarstyti apie papildomo ugdymo galimybes. Kaip pasirinkti tinkamiausią būrelį, pataria specialsitė ir edukologijos mokslų daktarė ir keturių vaikų mama Austėja Landsbergienė .

Visi dr. A. Landsbergienės vaikai prieš mokyklą lankė bent po vieną neformalaus ugdymo būrelį: išbandyti  keramikos, šokių, anglų kalbos, karate, gamtos mokslų eksperimentų būreliai, baseinas.

„Šiame amžiuje mes, palyginus su mūsų tėvais ir seneliais, linkę mažai judėti – net ir keliaudami sėdime automobilyje. Dėl to vertėtų pasvarstyti, kaip geriau kompensuoti šį trūkumą ir padėti lavėti vaiko stambiajai motorikai. Specialistų tvirtinimu, ikimokyklinio amžiaus vaikams tinkamiausia fizinė veikla yra plaukiojimas baseine. Tai stiprina vaiko imunitetą, plaukiojant lavinamos visos raumenų grupės. Be to, vaikas išmoksta saugiai elgtis vandenyje ir šalia vandens“, – teigia dr. A. Landsbergienė.

Rinktis baseiną, kaip papildomą sporto užsiėmimą ikimokyklinukui, rekomenduoja ir Lietuvos Respublikos Švietimo ir mokslo ministerijos Ikimokyklinio ir pradinio ugdymo skyriaus vedėja Laimutė Jankauskienė. Ji taip pat atkreipia dėmesį, kad tėvai turėtų atsakingai parinkti vaikui tinkamą būrelį.

Būrelis – ne tik įgūdžiai, bet ir draugai

Specialistai pabrėžia, kad papildoma veikla, būreliai yra ypač naudingi tiems vaikams, kurie nelanko vaikų darželių.

„Pagrindinis neformalaus ugdymo būrelio vaidmuo darželio nelankančiam vaikui – galimybė pabūti bendraamžių būryje: lavinti socialinius įgūdžius, išmokti gyventi mažoje vaikų bendruomenėje, o ne tik piešti, šokti, muzikuoti. Šiame amžiaus tarpsnyje vaikas yra labai imlus, greitai auga ir intensyviai mokosi. Tačiau tėvai neturėtų pamiršti, kad vaiko pagrindinis darbas yra žaisti ir bet koks lazdos perlenkimas, kai vaikui parenkama daug vienas už kitą madingesnių būrelių, gali duoti atvirkštinį rezultatą. Vaikas tiesiog gali pavargti nuo veiklų ir jam užkrautų didelių tėvų lūkesčių “, – tvirtina L. Jankauskienė.

Ji taip pat pataria tėveliams pirmiausia matyti ir girdėti savo vaiką. Pasak ŠMM atstovės, jei viena pirmūnė sesė noriai lankė įvairius būrelius, tai nereiškia, kad tokia pat bus ir kita sesė ar brolis. Reikėtų įvertinti ne tik vaiko gebėjimus, bet ir tai, kad su šeima praleistas laikas vaikui gali būti gerokai prasmingesnis, negu dar vienas būrelis.

A. Landsbergienė pataria, kaip pasirinkti papildomą ugdomąją veiklą vaikui:

1. Skirkite laiko pokalbiui su vaiku. Jau pačioje pradžioje reikia su vaiku išsamiai pasikalbėti, ištirti, ar jis tikrai pasiruošęs lankyti jo pasirinktą būrelį. Didesniajam reikia paaiškinti, kas jo laukia ir kad jis negalės šio būrelio mesti kada panorėjęs.

2.  Svarbiausias kriterijus – ko nori pats vaikas. Dauguma specialistų laikosi nuomonės, kad parenkant būrelį 2–6 metų vaikui svarbiausias kriterijus yra jo noras. Žinoma, pasitaiko, kad prioritetu tampa gyvenimo poreikiai. Jei, tarkim, šeima ketina apsigyventi kitoje šalyje, tai nebus blogai, jei tėvai iš anksto pasirūpins užsienio kalbos pamokėlėmis. Tai vaikui padės greičiau adaptuotis kitakalbėje aplinkoje.

3. Įvertinkite vaiko mąstymo specifiką. Ikimokyklinio amžiaus vaikas mąsto konkrečiai, o ne abstrakčiai. Vadinasi, jo pasirinkimas remsis tos akimirkos emocija. Todėl tėvai turi būti pasiruošę, kad vaikas, kuris iš pradžių pasakė „noriu“, vėliau gali tarti „ne“.

4.  Pratinkite vaikus pabaigti tai, ką pradėjo. Jei šiek tiek būrelį palankęs vaikas staiga pareiškia, jog to daryti nebenori, neskubėkite jam nusileisti. Reikėtų įvertinti galimybę pratinti vaiką rinktis sąmoningai pabaigti tai, ką yra pradėjęs. Leiskite jam pasirinkti, perspėdami, kad pasirinkęs būrelį turės jį lankyti bent metus. Kai kuriais atvejais tėvai neturėtų bijoti vaiko ašarų ar kitokio pasipriešinimo. Tėveliai turi jausti atsakomybę padėdami vaikui pasirinkti ir jį ugdydami. Kai kuriais atvejais galima pabandyti vaiką nuvesti į būrelį po metų. Jeigu ketverių metų vaikui kas nors nepatiko, tai nereiškia, kad tai jam nepatiks sulaukus penkerių.

5. Nesitikėkite lengvai pastebėti tikruosius mažo vaiko polinkius. Kol vaikui 2–6 metai, tokius polinkius pastebėti yra tikrai sunku. Koks nors polinkis išryškėja labai anksti tik tada, kai vaikas yra genialus. Tokių genialių vaikų pasitaiko retai. Tuo tarpu talentingų vaikų yra tikrai daug. Talentingiems vaikams paprastai sekasi labai daug dalykų. Todėl geriausias patarimas tėvams yra leisti vaikui pabandyti tai, ką jis nori. Juk nepabandęs jis nesužinos, kas jam iš tiesų patinka.

6.  Neužmirškite, kad vaikai yra skirtingi. Net toje pačioje šeimoje augantys vaikai dažnai turi nevienodus polinkius. Vieni iš jų veržiasi lankyti daug būrelių, kiti renkasi vieną ar apskritai nerodo jokio noro ir dargi priešinasi bet kokiai papildomai veiklai. Todėl nederėtų visų auklėti pagal tą patį modelį.

7. Nebandykite per vaiką realizuoti savo neįgyvendintų svajonių. Tai yra didžiausia tėvų daroma klaida. Vaikas nėra kurio nors tėvų miniatiūra. Jis gali norėti ir turėti gabumų visiškai kitiems dalykams.

8. Kai kuriems vaikams užteks vaikų darželio. Lenktynės, stengiantis, kad vaikas lankytų kuo daugiau būrelių, lemia tai, kad vaikai praranda žaidimams skirtą laiką ir nebesugeba tiesiog žaisti. Edukologijos mokslo atstovai tai vertina kaip didžiulę grėsmę. Moksliniais tyrimais įrodyta, kad emocinis intelektas yra didelė vertybė bei kur kas vertingesnis dalykas nei daugelis kitų išmoktų dalykų. Taigi vertėtų neužmiršti, kad daug tiesos yra teiginyje, kad ikimokyklinio amžiaus vaikui užtenka lankyti vaikų darželį.