Artėjant Jungtinių Tautų Vaiko teisių konvencijos gimtadieniui (lapkričio 19 d.), VO „Gelbėkit vaikus“, kartu su Šveicarijos vaiko teisių nevyriausybine organizacija „Child's Rights Connect“ skatina valstybes prisiminti apie vaiko teisių reikšmę ir jungiasi prie Visuotinio vaiko teisių palaikymo (angl. Universally Promoting Child Rights) kampanijos. Jos metu kiekvienas kviečiamas parodyti pagarbą žmogaus teisėms bei paraginti visas valstybes ratifikuoti vaiko teises ginančias sutartis be jokių išimčių, pasirašant peticiją puslapyje http://upchildrights.org.

„Žmogaus teisių žinojimas ir tinkamas jų supratimas yra brandžios ir stiprios visuomenės požymis. Vaikas yra toks pats žmogus kaip ir suaugusysis, kuriam priklauso prigimtinės teisės ir laisvės. Deja, dėl nepakankamos ir netinkamos informacijos, nenuoseklios mūsų valstybės politikos žmogaus teisių srityje, pasyvaus pilietiškumo, įvairios formos nepakantumo apraiškų, vaiko teisės plačiosios visuomenės neretai yra suvokiamos kaip instrumentas vaikams, įgalinantis juos maištauti prieš suaugusiuos. Girdime, kad vaikai per daug žino apie savo teises ir per mažai apie  pareigas, dėl to netinkamai elgiasi, negerbia tėvų ar mokytojų. Deja, nepriimtino elgesio priežastis kaip tik yra atvirkštinė - vaikai elgiasi netinkamai, nes jiems trūksta išsamių ir tinkamų žinių apie jų teises“, - sako „Gelbėkit vaikus“ generalinė direktorė Rasa Dičpetrienė.

2012 m. pabaigoje VO „Gelbėkit vaikus“ atliko tyrimą apie vaiko teisių žinomumą tarp vaikų, kuriame dalyvavo 6-12 klasių mokiniai. Nors daugiau nei pusė vaikų (60 proc.) nurodė, kad jie žino apie vaiko teises, apklausa parodė, kad jų žinios yra paviršutiniškos, trūksta supratimo, ką reiškia praktinis jų įgyvendinimas. Iš Konvencijoje išvardintų teisių Lietuvos vaikai žinojo vos keturias: teisę į mokslą, sveikatos apsaugą, gyvybę ir laisvalaikį. Kai kurie įvardijo ir teisę būti apsaugotiems nuo bet kokios formos smurto. Vis tik, beveik 38 proc. vaikų išvis neturi žinių apie Vaiko teisių konvenciją, o kiek daugiau nei 54 proc. yra girdėję, kad toks dokumentas yra, tačiau tuo jų žinios ir pasibaigia. Būtina pažymėti, kad vardindami teises, didelis procentas vaikų išvardino su teisėmis nesusijusias nuostatas – pavyzdžiui, savo pareigas mokykloje ir šeimoje.

„Tyrimas parodė, kad vaikai neturi įgūdžių bei supratimo, ką reiškia teisių įgyvendinimas ir tinkamas naudojimasis jomis. Būtent tai ir yra priežastis, dėl kurios kyla netinkamos visuomenės nuostatos vaiko teisių atžvilgiu“, - sako p. Rasa. Ir priduria, jog JT Vaiko teisių konvencija nėra vaiko „norų“ knygutė. Tai – svarbus tarptautinis susitarimas tarp valstybių, kurio pagrindu jos įsipareigojo laikytis tų pačių taisyklių ir užtikrinti tam tikras bendrąsias sąlygas, būtinas sėkmingai vaiko raidai, pilnaverčiam gyvenimui ir laimingai vaikystei. Lietuva taip pat yra įsipareigojusi pirmiausia visus savo išteklius skirti vaikams, o jų šeimoms padėti vaikus tinkamai ugdyti – mūsų šalis JT Vaiko teisių konvenciją ratifikavo 1995 m.