Psichikos ligomis sirgti nebaisu. Tokia mintis toptelėjo pasivaikščiojus po rekonstruotą Kauno psichiatrijos ligoninę. Netgi tos palatos, į kurias guldomi greitosios pagalbos automobiliu atvežti ūmaus priepuolio ištikti žmonės, primena sanatoriją ar net viešbutį.

Šviesu, jauku, šilta

Galimybę pasivaikščioti po rekonstruotą Respublikinės Kauno ligoninės padalinio – Psichiatrijos ligoninės Ūmių psichikos sutrikimų skyrių turėjome jo atidarymo dieną praėjusią savaitę. Šiandien čia jau guli ligoniai ir juos lanko tik jų artimieji.

Įėjusieji pirmiausia patenka į šviesų erdvų koridorių. Vestibiuliai, palatos, budinčių medikų postai – kaip įprastoje ligoninėje ar net sanatorijoje. Pravėrus duris akivaizdu: palatos – tik dvivietės. Jose yra drabužių spintos, spintelės.

Valgomasis bendras visiems ligoniams. Procedūrų kabinete – ne vien, kaip paprastai, stalas ir kėdė vaistams ligoniui suleisti, bet ir daugybė medicinos aparatūros: stacionarus kraujospūdžio matavimo aparatas, elektrokardiografas širdies veiklai patikrinti, deguonies tiekimo ir gaivinimo aparatūra – defibriliatorius.

Sunkiausiems ligoniams – specialios lovos

Argi būna tokių sunkių ligonių, kuriuos reikia gaivinti?

„Būna, kad pas mus atvyksta labai sunkios būklės ligonių“, – atsako psichikos sveikatos slaugytoja Lina Gabšytė.

Tokiems ligoniams skirtos specialios lovos. Nežinodamas neatkreiptum dėmesio – šių lovų kojos nepajudinamai pritvirtintos prie grindų. Tai bene vienintelė detalė, išduodanti, kad čia gydomi sielos ligoniai.

Greta sunkiems ligoniams skirtų palatų – medikų postas kaip reanimacijoje. Šie  ligoniai stebimi visą parą.

Medikai priduria, kad ligoninėje sumontuota antivandalinė santechnika, įrengtos stebėjimo kameros.

Labai reikėjo rekonstrukcijos

„Šios patalpos prieš rekonstrukciją buvo tamsios, prastai ventiliuojamos, nepatogiai išplanuotos. Kažkada čia buvo vestibiulis, po to įrengtas psichiatrijos skyrius. Jį buvo būtina rekonstruoti“, – paaiškino Psichiatrijos ligoninės vadovė Zita Liubertienė.

Psichiatrijos ligoninė tapo modernia gydymo įstaiga ne per vieną dieną, nors tokių sąlygų psichikos ligoniams reikėjo seniai. Visame pasaulyje pripažinta, kad aplinka turi gydomąjį poveikį.

Nemedikamentinė terapija psichiatrijos ligoninėse yra ne mažiau efektinga už vaistus.

„Pirmasis ligoninės restruktūrizacijos etapas buvo pradėtas 2005-aisiais“, – priminė Respublikinės Kauno ligoninės generalinis direktorius docentas Stasys Gendvilis.

Išėjo nešina puodu

Prie Respublikinės Kauno ligoninės prijungus Psichiatrijos ligoninę, iš jos į Aukštuosius Šančius buvo perkelti du psichiatrijos skyriai: gerontopsichiatrijos, kur gydomi pagyvenusių ir senų žmonių psichikos sutrikimai, ir psichosomatinis, kai ligoniams, turintiems psichikos sutrikimų, reikia nuolatinio kitų specialybių gydytojų stebėjimo ir gydymo.

Šie pokyčiai ne tik pagerino ligonių gydymo sąlygas, bet ir suteikė galimybę gauti lėšų iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų. Jų ir valstybės biudžeto lėšos panaudotos Psichiatrijos ligoninei modernizuoti. Vien Ūmių psichikos sutrikimų skyriaus rekonstrukcija kainavo pusantro milijono litų.

Gydytoja Z.Liubertienė sako neprisimenanti, kad 2005 m. Psichiatrijos ligoninei iš Senamiesčio išsikrausčius į dabartines patalpas Aleksote, S.Dariaus ir S.Girėno gatvėje, ji iš senųjų patalpų išėjo paskutinė nešina puodu iš ligoninės virtuvės. Tai atsimena Senamiestyje dirbę psichiatrai, nenorintys atsiminti tų sąlygų, kokios ten buvo. Ir ligoniams, ir jiems.

„Studentai prarasdavo norą būti psichiatrais. Įvaizdis – tarp kalėjimo ir gydymo įstaigos“, – apibendrino Z.Liubertienė.

Gydo ne vien vaistais

Šiandien Psichiatrijos ligoninė visai kitokia nei buvo Kauno Senamiestyje, buvusioje V.Kuzmos, dabar – Muitinės gatvėje.
„Gera čia dirbti“, – sako ilgametis ligoninės psichikos sveikatos slaugytojas Giedrius Grižas.

Kineziterapeutė Neringa Augutienė, dešimt metų dirbusi Kauno klinikinėje ligoninėje, nesigaili pakeitusi darbovietę.

„Ligoniai labai noriai atlieka kineziterapijos pratimus, mina dviratį, mankštinasi su kamuoliais, lazdomis. Norinčiųjų yra daugiau nei tų, kuriems užsiėmimai priklauso pagal indikacijas“, – darbo patirtimi dalijosi N.Augutienė.

Ji sakė sergantiesiems depresija skirianti aktyvinančius pratimus, o tiems, kurie serga šizofrenija – teikiančius atpalaiduojantį, raminamąjį poveikį.

Užimtumo organizatorė Aušra Čepaitienė atkreipia dėmesį į ligoninės kiemą: jis uždaras, su aukšta tvora, bet ji – medinė, atrodo, net per šalčius alsuoja šiluma. Kieme dvi pavėsinės: pokalbiams, poilsiui, apmąstymams.

„Vilniui dar gerokai reikia pasitempti, lyginant su tuo, kaip Kaunas tvarkosi“, – pagyrė kauniečius Seimo narė Vida Marija Čigriejienė.