Kaip sumažinti nerimą, pasakojo BTA Rizikų valdymo departamento direktorė Ana Variakojienė.
– Visų pirma, ką atskleidė jūsų tyrimas? Kodėl žmonės nerimauja?
– Mūsų tyrimas iš tikrųjų atskleidė, kad žmonės labiausiai nerimauja dėl neužrakintų namų durų, neužrakinto automobilio ir turi savybę net iki 60 proc. žmonių bent kartą per savaitę pasitikrinti pakartotinai. Netgi daugiau nei trečdalis respondentų atsakė, kad tai daro kasdien, o tai yra tikrai gana dažnai.
– Ar matote kažkokį pasiskirstymą pagal amžių, pagal lytį – kas labiausiai nerimauja?
– Kaip bebūtų keista, labiausiai nerimauja vyrai ir jaunimas – studentai, asmenys iki 29 metų amžiaus. Su amžiumi tas nerimo jausmas ir tai, kaip dažnai tikrinama – tiek durys, tiek ar paliktas lygintuvas, ar išjungta visa kita namuose – mažėja. Taigi su amžiumi dažniausiai nerimaujančių žmonių procentas iš tikrųjų mažėja.
– Mažėja, taigi labiausiai pergyvena jaunimas ir vyrai. Kaip manote, kodėl taip yra?
– Dėl jaunimo manau, kad tai yra gana logiška. Labiausiai nerimaujama tada, kai dar nesi finansiškai tvirtai stovintis ant kojų. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dažniausiai tai yra studentai – net beveik 60 proc. jų šiuo metu dar nėra dirbantys asmenys. Jie dažniausiai tikrina ir pasitikrina pakartotinai, ir dar kartą. Tai, tikriausiai, vargina.
– O kaip reikėtų vertinti tokius rezultatus? Perdėtas nerimas vargina, bet trečdalis žmonių visgi pergalvoja ir grįžta pasitikrinti. Gal tai yra gerai? Gal žmonės sąmoningi? Kaip reikėtų vertinti pačius rezultatus?
– Vertinti galima dvejopai. Kaip BTA draudimas, aišku, džiaugiamės, kad klientai elgiasi atsakingai, sąmoningai pasitikrina ir taip bando save apsaugoti nuo netikėtumų. Iš kitos pusės, žmogiškai žiūrint, tai tikriausiai vargina – kiekvieną iš mūsų tai vargintų. Tai nėra ta džiugi tikrinimo pusė. Visgi gyvename tokiame pasaulyje, kuriame daug informacijos, daug veiksmų vienu metu, todėl tas pasitikrinimas ar užmiršimas yra gana natūralus.
– Kokie jūsų patarimai? Kaip reikėtų tvarkytis su tuo nerimu?
– Patarimų yra keli. Pirmiausia – keisti savo įpročius, įsigilinti ir pastebėti tokius dalykus. Netgi rekomenduojama sau įsivardinti, garsiai pasakyti namuose atliktus veiksmus: „aš išjungiau lygintuvą“, „aš išjungiau jungiklį“, „aš tikrai užrakinau duris“. Kai tai įvardiji sau garsiai, dažniausiai nebeeini tikrinti antrą kartą. Tai nėra lengva, nes įpročiai nesikeičia paprastai. O jeigu įpročių keisti nepavyksta, ypač tiems, kurie labiausiai nerimauja dėl savo turto, visada yra draudimo variantas. Jis neapsaugo nuo paties įvykio, bet tikrai gali apsaugoti nuo finansinių nuostolių ir sumažinti nerimą.
Naujausi komentarai