Vaistų kontrolės tarnyba: Lietuvoje neretai žudomasi vaistais, pernai penki mirė

Kaip tvirtina VVKT Apsinuodijimų informacijos biuro vedėja toksikologė Laima Gruzdytė, statistika nedžiugina.

„Praėjusiais metais tyčia vaistais apsinuodijo ir dėl to buvo hospitalizuoti net 488 asmenys. Iš jų 330 moterų ir 158 vyrai tyčia apsinuodijo vaistais. Jauniausias pacientas buvo 11 metų, vyriausias – 92 metų. Liūdniausia tai, kad pasitaiko ir mirtinų apsinuodijimų. Praėjusiais metais nepavyko išgelbėti penkių tyčia vaistais apsinuodijusių žmonių. O užvis skaudžiausia tai, kad beveik visi bandžiusieji žudytis norėjo gyventi. Jie tiesiog, neištvėrę emocinio skausmo, rinkosi išeiti iš gyvenimo. Kad tokių atvejų būtų kuo mažiau, privalome visi bendrai pasistengti vardan esančiųjų šalia: privalome būti pastabesni, empatiškesni, reikalui esant, pasirengę ištiesti pagalbos ranką“, –teigia L. Gruzdytė.

Pasak klinikinės toksikologijos gydytojos, apsinuodijus ar tyčia pavartojus per didelę vaistų dozę, žmogų gali pradėti pykinti, jis gali vemti, jausti silpnumą ar mieguistumą. Nuo kai kurių vaistų gali sutrikti širdies ritmas, būti pakenkti vidaus organai.

Jokiu būdu nepradėkite gydyti patys, nes pagalba labai priklauso nuo išgerto vaisto ir aplinkybių. Jei žmogus neteko sąmonės, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą.

„Ką tokiu atveju daryti? Būtinai pasitarkite su Apsinuodijimų informacijos biuro specialistais. Jokiu būdu nepradėkite gydyti patys, nes pagalba labai priklauso nuo išgerto vaisto ir aplinkybių. Jei žmogus neteko sąmonės, nedelsdami kvieskite greitąją medicinos pagalbą. Apsinuodijusįjį, netekusį sąmonės, guldykite ant kairiojo šono, kad prasidėjus vėmimui, būtų apsaugoti kvėpavimo takai“, – aiškina medikė.

Ji taip pat pabrėžia, kad atsidūrus gyvenimo kryžkelėje, kylant minčių apie savižudybę, jei pastebėjus, kad taip nutiko šalia esančiam žmogui, būtina ieškoti pagalbos ir palaikymo savo aplinkoje, o jei tuo metu nėra nieko šalia, visada galima susisiekti su savanoriais, kurie yra pasiruošę išklausyti net ir sunkiausią valandą. Daugiau informacijos, kur galima kreiptis emocinės (psichologinės) pagalbos galima rasti šiuo adresu: http://www.vlk.lt/kurkreiptisemocpagalbos.

„Dažnai žmogui, galvojančiam apie mirtį ir planuojančiam nusižudyti, sprendimas pasitraukti iš gyvenimo gali atrodyti kaip geriausia išeitis nebejausti skausmo. Tačiau taip tikrai nėra. Slegiantys išgyvenimai neturėtų būti slepiami viduje. Būtent todėl svarbu kalbėtis apie savo sunkumus ir nelikti vieniems užsidarius savyje. Neretai vien galimybė pasipasakoti bei būti atidžiai išklausytam yra svarbi pirmoji pagalba sau ar kitam atrasti kitų būdų spręsti problemas ir vėl turėti norą gyventi“, – patirtimi dalijasi „Jaunimo linijos“ Vilniaus padalinio vadovė ir ilgametė savanorė Alvyda Šinušaitė.

Šiandien, rugsėjo 10-ąją, minima Pasaulinė savižudybių prevencijos