Pritaikė specialius akinius

Įsiaudrinusiam, manijos apimtam pacientui siūloma užsidėti oranžinius akinius. Jie beveik niekuo nesiskiria nuo įprastų. Tačiau gražūs ir stilingi akiniai skirti ne pasislėpti nuo saulės ar demonstruoti madas.

Respublikinės Klaipėdos ligoninės Psichiatrijos filialo Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėja Veronika Žalimienė pasakojo, kad apie specialius akinius išgirdo pernai birželį, kai dalyvavo Islandijos sostinėje, Reikjavike, Šiaurės šalių psichiatrų kongrese.

Ten gydytojos dėmesį patraukė norvegų pranešimas apie akinius, kurie be fizinio suvaržymo padeda nuraminti manija sergančius sujaudintus pacientus.

Mokslininkai iš Norvegijos turimas žinias pritaikė naujai: žinoma, kad smegenys reaguoja į mėlyną šviesą, kuri spalvų spektre yra aktyvuojanti. Pašalinus šią šviesą, mažinamas dirginimas smegenyse. Tad norvegai sukūrė specialius akinius be mėlynos spalvos. Užsidėjus tokius akinius vietoj jos matoma žalsva spalva.

Atlikus tyrimus, nustatyta, kad akinius per parą reikia nešioti ne trumpiau nei 14 valandų tris dienas iš eilės. Pacientas po truputį pradeda rimti, reikia vartoti mažiau vaistų, tad tramdomųjų priemonių nebeprireikia.

Greičiau nurimsta

Pirmieji pacientai uostamiestyje jau išbandė šią naujovę. V.Žalimienė pastebėjo, kad akiniai išties tinkami – manijos apimti, įsiaudrinę pacientai greičiau nurimsta ir grįžta į normalią būseną.

"Tyrimų kol kas nedarėme, nes reikėtų lyginti, kokia būklė buvo su akiniais ir be jų, naudojant tuos pačius medikamentus. Mes tuo neužsiimame. Tiesiog akinius naudojame kaip pagalbinę gydymo priemonę", – aiškino vedėja.

Norvegai minėjo, kad galimas šalutinis šių akinių poveikis – galvos skausmas, tačiau gydant pacientus uostamiestyje su tuo nebuvo susidurta.

Pacientai jaučiasi ypatingi

Akinius kaip pagalbinę gydymo priemonę galima taikyti tik pacientui sutikus. Kol kas dar nė vienas jų neatsisakė išbandyti. Gydytojos pastebėjimu, pacientai su specialiais akiniais jaučiasi ypatingi, išskirtiniai.

Vienai pacienčių tie akiniai taip patiko, kad net su jais miegodavo, tad reikėdavo priminti juos nusiimti naktį.

Vienai pacienčių tie akiniai taip patiko, kad net su jais miegodavo, tad reikėdavo priminti juos nusiimti naktį. Kitiems, atvirkščiai, – nuolat priminti juos užsidėti.

Iš pradžių specialius akinius nešiojančius pacientus tenka labiau prižiūrėti, nes jie pernelyg dažnai juos nusiima, demonstruoja kitiems, dalijasi.

"Geriau tokia priežiūra nei fizinis suvaržymas", – įsitikinusi Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėja.

Kuria grandiozinius planus

Psichiatrijos filialo medikai nerimauja, kad įsiaudrinę pacientai šiuos akinius gali netyčia arba specialiai sulaužyti, numesti, nes sergantys psichikos ligomis – neprognozuojami.

Kol kas nė vieni iš trejų akinių nenukentėjo. Vieni jų yra pritaikyti nuolat akinius nešiojantiems žmonėms.

Į Ūmios psichiatrijos skyrių kas antras patenkantis pacientas būna sujaudintos būsenos, tačiau tik kai kuriems jų galima pasiūlyti naują pagalbinę gydymo priemonę. Pavyzdžiui, tokių akinių negali nešioti pacientas, sujaudintas tam tikrų vaizdinių ar kliedesių.

Pasak V.Žalimienės, maniakinės būsenos ištiktam žmogui būdingas pagreitėjęs mąstymas, judesiai, padidėjęs fizinis aktyvumas, neadekvatus elgesys, sutrikęs miegas, žmogus jaučiasi itin kūrybingas, turintis ypač daug idėjų ir planų, kai kurie jų gali girdėti balsus.

Manijos apimti žmonės neretai prisigalvoja įvairių veiklų, atidaro įmones, negalėdami adekvačiai vertinti situacijos, pridaro finansinių nuostolių, iššvaisto pinigus, kam nors nepavykus ar susierzinę, jie gali į darbą paleisti kumščius, vairuodami nesilaiko kelių eismo taisyklių, juos lengvai gali sunervinti kitas vairuotojas ar lėtai per gatvę einantis pėsčiasis.

Manija gali būti lydima pykčio, dirglumo, agresijos, nukreiptos prieš kitus žmones, tad kartais jie tampa pavojingi aplinkiniams.

Manijos apimti pacientai būna puikios, pakilios nuotaikos, tad savo noru atsisakyti jos visai netrokšta. Dauguma jų į gydymo įstaigą patenka artimųjų, bendradarbių prašymu, kai kurie atvežami ir prievarta.

Tramdomieji marškiniai – muziejuje

V.Žalimienė atkreipia dėmesį, kad psichinėmis ligomis sergančių pacientų gydymas eina humaniškumo link: siekiama, kad būtų kuo mažiau suvaržymų, nepatogumų pacientui.

Pacientą stengiamasi įkalbėti, kad jis pats norėtų gydytis. Jei vis dėlto prireikia fizinio suvaržymo priemonių, stengiamasi, kad jos būtų naudojamos kuo trumpiau.

Gydytoja psichiatrė kartais iš aplinkinių žmonių sulaukia klausimų apie tramdomuosius marškinius.

"Dirbu šiek tiek daugiau nei 30 metų ir per tą laiką beveik nesu jų mačiusi, net studijų metais. Tik kartą juos mačiau Švėkšnos psichiatrijos ligoninėje, kur parodė pakabintus už stiklo, kaip muziejaus eksponatą", – pasakojo ji.

V.Žalimienė mano, kad neatsiejama tramdomųjų marškinių ir psichinių ligonių tramdymo asociacija kilo iš populiaraus rusiško filmo apie Šuriko nuotykius.

Stengiasi sutramdyti žodžiu

Kaip tramdomi bei nuraminami įsiaudrinę, dažnai ir agresyviai nusiteikę pacientai?

"Mes prie jų pratę, kartais net intuityviai pajaučiame, kaip su kokiu pacientu bendrauti. Iš pradžių bandome kalbėtis, jei nepadeda – užrakiname vienvietėse palatose, kur įrengtos stebėjimo kameros. Jei pacientas labai blaškosi, pakalbėti su juo įeina sanitaras, slaugytoja, gydytojas – kartais ir visi kartu, priklausomai nuo paciento.

Kartais kalbamės vieni, bet saugumo sumetimais mus stebi kas nors iš šono. Bandome įkalbėti pacientą susileisti vaistų, tikrai nepuolame jo visi kartu kaip įniršusio žvėries.

Blogiausiais atvejais tenka suvaržyti ir suleisti vaistų. Tam turime plačius, nežalojančius diržus – taip pririšti jie stebimi per vaizdo kameras ir palatos langelį. Vienų jų nepaliekame. Kartais pacientui taip ramiai pagulėti prireikia vos kelių minučių, tada diržus atlaisviname", – pasakojo Ūmios psichiatrijos skyriaus vedėja.