Priežastys – kasdienybėje

Vaikų, kuriems sudėtinga ramiai išsėdėti pamokoje, tvarkingai susidėti daiktus ar susitvarkyti kambarį yra nemažai. Dėl vaikui kylančių dėmesio koncentravimo iššūkių, į vaiko teisių gynėjus kone kasdien kreipiasi ir nerimaujantys tėvai, ir mokytojai.

Vaiko teisių gynėja Gerda Laurinavičienė tikina, kad dažnai negebėjimo sutelkti dėmesį priežastis – paprasta.

„Arba vaikui trūksta rutinos ir režimo, arba vaikui užkrauta per daug atsakomybių. Dažnas vaikas šiais laikais turi ne mažiau įtemptą dieną nei suaugusieji. Kai kurie pasakoja, kad lanko penkis, šešis būrelius. Tad atsėdėję mokykloje, iškart lekia į kitas veiklas. Tampa labai sunku sukoncentruoti dėmesį“, – patirtimis dalijasi G. Laurinavičienė.

Svarbu mokytis rutinos

Ypač daug sunkumų susikoncentruoti ir nepamesti susidomėjimo biologijos mokytojas iš Pagirių gimnazijos Tedas Laurinaitis pastebi tarp penktokų.

„Tačiau tai yra visiškai natūralu. Pažiūrėkime, prie ko vaikas yra įpratęs: jis ateina iš darželio, pradinės mokyklos, kur užimtumas visiškai kitoks, veiklų apimtis gerokai mažesnė. O penktoje klasėje jis staiga gauna didelį krūvį, daug naujų pamokų, daug skirtingų mokytojų“, – sako pedagogas.

Kad iš vaikams būdingo išsiblaškymo mažieji lengviau išaugtų, T. Laurinaitis tėvams pataria vaikus mokyti rutinos dar vaikystėje. Esą mokykloje vaikas ir taip turi didelių atsakomybių: išsėdėti pamokoje, klausytis mokytojo, mokytis ir ruošti pamokas.

Gerda Laurinavičienė / Asmeninio archyvo nuotr.

Ar motyvuoja atlygis?

Kad rutinos vaikams reikia, sutinka ir trijų vaikų tėtis, lauko darželio „Po smilgom“ bendraįkūrėjas Juozas Dapšauskas. Tačiau jis tikina, kad ribos skirtos ne įkalinti vaiką, o leisti jam saugiai eksperimentuoti, klysti ir mokytis.

Viena iš ribų Juozo šeimoje – pirmiausia atliekami darbai, paskui įteikiami apdovanojimai. „Turbūt esu griežtesnis tėvas nei mano žmona. Todėl avansu apdovanojimų neduodu. Pirmiausia vaikai turi įgyvendinti susitarimus: indų plovimai, šiukšlių išnešimai. O po darbų išpildomas jų noras“, – sako trijų vaikų tėtis ir priduria, kad tai padeda mažiesiems sėkmingiau susikoncentruoti ir neatidėlioti darbo.

Atlygiu už pastangas neatidėlioti atsakomybių vaiko teisių gynėja G. Laurinavičienė vadina ir telefoną arba kompiuterį. Anot pašnekovės, išmanieji įrenginiai trukdo vystytis jauno žmogaus dėmesio koncentracijai, tad itin mažiems vaikams išmanieji įrenginiai išvis turėtų būti apriboti, o vyresniems gali tapti paskata neatidėlioti ir nepamiršti savo atsakomybių. „Telefonas – tai privilegija, o ne būtinybė. Tad kasdienybėje skatinkite sąmoningą bendravimą gyvai su šeima, draugais“, – ragina vaiko teisių gyvenėja.

Susiduria su dilema

J. Dapšauskas su žmona augina septynerių, devynerių ir dvylikos metų vaikus. Visi trys auga itin skirtingai, mat vaikystėje lankė gamtos darželį, tačiau išėjo į skirtingas mokyklas: du sūnūs mokosi lauko mokykloje, dukra – valstybinėje.

Kartais suaugusieji iš vaiko tikisi tiek pat, kiek ir iš savęs. Tačiau penkiametis dar neturi tokių įgūdžių.

Trijų vaikų tėtis pasakoja, kad susiduria su dilema. Mat būtent į valstybinę mokyklą einančią dukrą tenka dažnai raginti neatidėlioti atsakomybių.

„Pažymiai jos puikūs, bet tenka spausti, kad padarytų namų darbus. Ir aš pats kartais suabejoju, ar to reikia? Ar tai duos naudos? Galiausiai ji padaro namų darbus, bet gal pažymiai nebūtų prastesni, jei tų namų darbų nepadarytų?“ – dalijasi J. Dapšauskas.

Pedagogas T. Laurinaitis tikina, kad namų darbų neišvengsime, o su šia ar kitomis panašiomis atsakomybėmis apsiprasti ir jų nebeatidėlioti kai kuriems vaikams esą gali prireikti ir visų dvylikos metų mokykloje. Tačiau dėl to nerimauti ar piktintis dėl vaiko užmaršumo, anot mokytojo, neverta: „Vaikai yra skirtingi ir priimti reikia tai kaip duotybę, reikia ieškoti būdų, kaip padėti visiems“.

Sumažinti lūkesčius

Vaiko teisių gynėja G. Laurinavičienė pirmiausia tėvams pataria sumažinti savo lūkesčius. Dažnai tenka išgirsti tokias frazes kaip: „kiek jam galima kartoti“, „pasakiau šimtą kartų, bet vis tiek nepadarė“.

Anot pašnekovės, vaikui užduotys, kurios suaugusiam žmogui savaime suprantamos ir lengvos, gali pasirodyti pernelyg kompleksiškos, ir jis nežinos, nuo ko pradėti.

„Kartais suaugusieji iš vaiko tikisi tiek pat, kiek ir iš savęs. Tačiau penkiametis dar neturi tokių įgūdžių. Jis domisi aplinka jį supančia aplinka, todėl natūralu, kad iš pradžių gali nė neišgirsti, kas jam sakoma, ko prašoma“, – pastebi vaiko teisių gynėja.