Atrastas naujas virusas, kurį nešioja pusė planetos gyventojų

Mokslininkai atrado anksčiau nežinomą virusą, kuris egzistuoja daugiau nei pusės pasaulio gyventojų žarnyne.

Mokslininkai virusą pirmą kartą pastebėjo kompiuterio simuliacijoje. Tada paaiškėjo, kad jis slypi daugiau nei pusės žmonių, kuriems jie atliko tyrimus, organizme.

Tyrėjų teigimu, naujasis virusas – „crAssphage“ užkrečia vienas iš labiausiai paplitusių žarnyno bakterijų – bakteroidetes ir gali sukelti su nutukimu bei cukriniu diabetu susijusias problemas.

Šis atradimas įvyko visiškai atsitiktinai. San Diego valstybinio universiteto bioinformatikos profesorius Robert Edwards analizavo ankstesnius žarnyne gyvenančių virusų tyrimų rezultatus, kuomet pasirodė, jog čia slypi ir „crAssphage“.

Šių tyrimų metu buvo panaudoti 12 skirtingų asmenų išmatų mėginiai. Jose mokslininkai pastebėjo tam tikrą pasikartojančią virusinės DNR grupę. Kai Edwards su kolegomis sulygino šį atradimą su išsamiu žinomų virusų sąrašu duomenų bazėje, jiems nepavyko rasti atitikmens.

Komanda pasiryžo įrodyti, kad virusinė DNR, kurią jie atrado savo kompiuteriniame modelyje, iš tiesų egzistuoja gamtoje. Mokslininkai pasitelkė virusologo John Mokili naudojamą techniką, vadinamą DNR amplifikacija ir išskyrė originalius viruso pavyzdžius iš pirminių mėginių.

Galiausiai įsitikinta, kad tai yra naujas virusas. Jį San Diego universiteto komanda pavadino programinės įrangos, kurios dėka ir buvo padarytas šis atradimas vardu – „crAssphage“.

„Paaiškėjo, kad pusė atrinktų žmonių iš įvairių šalių jį turėjo savo žarnyne ir apie tai nieko nežinojo. Kadangi jis toks paplitęs, tai reiškia, jog tikriausiai šis virusas nėra labai jaunas“, – atskleidžia Robert Edwards.

Kol kas apie šį virusą turima mažai duomenų. Aišku tik tai, kad jo nerasta kūdikių išmatose, kas reiškia, jog „crAssphage“ negali perduoti motina – jis yra įgyjamas vaikystėje.

Šis virusas yra sunkiai išskiriamas, tačiau mokslininkai tiki, kad pavykus tai padaryti atsivertų visiškai naujos galimybės kovojant su tokiomis ligomis, kaip nutukimas, diabetas ar gastroenterologiniai sutrikimai. Dar daugiau, perpratus manipuliacijos užkrėstomis bakterijomis principus, būtų žengtas tvirtas žingsnis personalizuotos medicinos srityje.