Baimė tikrintis ir informacijos stoka verčia gyventi nežinioje

Išsiskyrė aktyvumu

Respublikinis priklausomybės ligų centras surengė pavasarinę ŽIV ir hepatito C testavimo savaitę. Klaipėdiečiai ir kitų didžiųjų miestų gyventojai galėjo nemokamai pasitikrinti greitaisiais šių virusų nustatymo testais.

Greitiesiems ŽIV ir hepatito C testams atlikti kraujo imama iš piršto, o rezultatai gaunami jau po 1 min.

"Per savaitę Priklausomybės ligų centro filialuose atlikti 262 testai, teigiamų ŽIV testų nebuvo, o hepatito C – net 5. Visiems besitikrinusiems suteiktos konsultacijos prieš ir po testo, o tiems, kurių rezultatas buvo teigiamas – pasiūlyta galimybė gauti siuntimą pas infekcinių ligų gydytoją. Jauniausiam besitikrinusiam asmeniui – 19, vyriausiam – 79 metai", – akcijos rezultatus apibendrino Respublikinio priklausomybės ligų centro ryšių su visuomene specialistė Morgana Danielė.

Per visoje šalyje vykusią testavimo akciją aktyvumu išsiskyrė klaipėdiečiai – čia atlikti 127 testai dėl hepatito C ir ŽIV. Vienam vyrui nustatytas hepatitas C.

Trūksta informacijos

Kaip pastebi Respublikinio priklausomybės ligų centro Klaipėdos filialo direktorė Vaida Karulaitienė, dažniausiai pasitikrinti pageidavo jauni ir vidutinio amžiaus gyventojai, abiejų lyčių atstovų buvo apylygiai.

Manoma, kad akcijos dalyvių aktyvumą lėmė Klaipėdos filialo paskelbta nemokamų konsultacijų savaitė ir dalyvavimas miesto šventėje – darbuotojai dėjo daug pastangų, kad pasiektų žmones, suteiktų galimybę ne tik pasitikrinti dėl virusų, bet ir daugiau sužinoti apie žalingą alkoholio vartojimą, priklausomybę, teikiamas gydymo paslaugas.

"Susidomėjimas šiais klausimais Klaipėdoje – didelis, poreikis tikrai yra, bet išlieka ir pagrindiniai barjerai – baimė konsultuotis, informacijos apie tai, kad abu virusai yra gydomi efektyviais vaistais, o hepatitas C – visiškai išgydomas vos per kelis mėnesius, trūkumas. Paaiškinus šiuos dalykus, nerimas sumažėja ir žmonės labiau linkę pasitikrinti", – tikino centro atstovės.

V.Karulaitienė pastebėjo, kad kai kuriuos klaipėdiečius nuo patikros stabdo ir baimė sužinoti, kad yra užsikrėtę.

Diagnozuojama per vėlai

Pavasarinė testavimo savaitė įgyvendinama visoje Europos Sąjungoje, o pagrindinis jos tikslas – skatinti žmones tikrintis ir kuo anksčiau diagnozuoti infekcijas.

Šiuo metu Lietuvoje apie 30 proc. visų žmonių, turinčių ŽIV, gyvena to nežinodami, o pusei jų virusas diagnozuojamas vėlai.

Lietuvoje skelbiamais duomenimis, 2018 m. kas antras asmuo ŽIV infekcija užsikrėtė per lytinius santykius, trečdalis – per narkotikų vartojimą. Dar 15,7 proc. užsikrėtusiųjų viruso plitimo būdas nebuvo nustatytas.

Daugiau negu pusė užsikrėtusiųjų ŽIV pernai nustatyta 30–44 metų amžiaus grupėje. Abu virusai Lietuvoje gydomi šiuolaikiškais ir itin veiksmingais vaistais.

Nuo pernai ŽIV gydymas skiriamas visiems be išimties, vartodamas medikamentus žmogus gyvena visavertį gyvenimą, kurio trukmė nesiskiria nuo ŽIV neužsikrėtusiųjų.

Nuo hepatito C šiandien yra visiškai išgydoma  per maždaug 2–3 mėnesius naujais ir šalutinio poveikio beveik neturinčiais vaistais.

"Žinoti savo ŽIV ir hepatito C statusą, tikrintis dėl lytiškai plintančių ligų Lietuvoje dar nėra taip įprasta, kaip kitose Vakarų valstybėse. Ilgainiui tai turėtų tapti rutinine procedūra, kaip ir kitos reguliarios sveikatos patikros.

Šios ligos yra besimptomės, tai reiškia, kad asmuo gali būti viruso nešiotojas, tačiau apie tai nežinoti ir nieko nejausti.

Užsikrėsti šiomis infekcijomis galima per nesaugius lytinius santykius, kontaktą su virusą turinčio žmogaus krauju, todėl, įvertinus užsikrėtimo riziką, reikėtų pasinaudoti galimybe ir išsitirti", – sakė M.Danielė.