- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Kaulų ir sąnarių pažeidimai yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri visame pasaulyje kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių. Pagal ligų paplitimą, judamojo aparato ligos yra trečioje vietoje – tai reiškia, kad apie 24 proc. viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių, raumenų ir sąnarių sistemą.
Laidoje „Sveikas rytojus“ renginių vedėjas ir aktorius Dainius Martinaitis atskleidė, jog gyvendamas labai aktyvų gyvenimą, jis net nepagalvojo, kad peržengus tam tikrą amžiaus ribą jam teks sunerimti dėl sąnarių.
„Gyvenu labai įtemptu gyvenimo ritmu. Kartais tenka nemiegoti ir dvi paras, o kartais, atvirkščiai – miegu penkias dienas, kad susigrąžinčiau energiją. Taip diena susimaišo su naktimi. Atėjus į renginį, būna, jog reikia išstovėti ant kojų ir 10 valandų. Visą laiką esi įtampoje, turi visus prižiūrėti“, – pasakojo vyras.
D. Martinaitis pastebėjo, jog ypač vyrai, kol yra sveiki, galvoja, kad taip bus visą gyvenimą. Tačiau, pasak aktoriaus, su amžiumi viskas po truputėlį pradeda keistis.
„Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali, tada susimąstai, kad reikia kažką daryti ir labai gailiesi, kad nepradėjai anksčiau, kol dar buvai sveikas. Labai svarbu yra rūpintis sąnariais profilaktiškai. Gaila, kad tai supratau tik įžengęs į šeštą dešimtį“, – sakė D. Martinaitis.
Aktorius pasakojo, jog sužinojęs, kad kolagenas gaunamas iš žuvies ir pats mėgdamas žvejoti, dabar gaudo žuvis, kurių nekepa, o verda net kelias valandas.
„Žuvį verdu ilgai, kad ištirptų kuo daugiau kaulų, žvynų, kad gaučiau kuo daugiau kolageno. Į išvirusią žuvienę vėliau galima įstatyti šaukštą – atrodo, jog valgai ir sutepi sąnarius. Bet visas procesas trunka tikrai ilgai, reikia skirti net tris keturias valandas“, – pasakojo pašnekovas.
Darosi baisu, kai stojiesi ir suvoki, kad viskas „traška, braška“. Norisi lėkti, bėgti, o supranti, kad jau nebegali.
D. Martinaitis pasakojo, lankęsis trikolageno renginiuose, kur suprato, jog daugybė skirtingo amžiaus žmonių gyvena tais pačiais rūpesčiais.
„Žmonės dalinasi informacija, pasakoja, kas kokių bėdų turėjo, kad buvo labai sunku atsistoti, kad negalėjo pritūpti, o kažkam netgi reikėdavo po ilgo sėdėjimo atsistoti ir žengti dešimt penkiolika žingsnių, kad galėtų normaliai eiti. Dabar daugelis sako, kad atsistoja ir iš karto eina. Tai tik įrodo, kad yra, kas gali padėti“, – kalbėjo D. Martinaitis.
Dietistė Giedrė Arlauskė laidoje pabrėžė, jog sąnariai yra atsakingi už žmogaus judėjimą. Jeigu judant yra jaučiamas diskomfortas, tai gali turėti didelę įtaką žmogaus gyvenimo kokybei.
„Gali reikėti atsisakyti mėgstamos veiklos, sporto, būrelių lankymo ar net darbo. Taip pat prastėja nuotaika, mažėja energija. Kai žmonės jaučiasi gerai, sveikai, jie nesaugo sąnarių, o bėgant laikui, sąnariai vis dėlto dyla ir organizme pradeda mažėti medžiagų, kurios yra atsakingos už gerą sąnarių funkcionavimą“, – kalbėjo D. Arlauskė.
Pasak dietistės, didelė dalis žmonių sąnariais pradeda rūpintis tik tada, kai jau pajaučia diskomfortą, vyresniame amžiuje. D. Arlauskė taip pat pastebėjo, jog nemaža dalis šiuo metu besiskundžiančių dėl sąnarių sveikatos, yra jaunimas.
„Įtakos turi sėdimas darbas, ilgas laiko leidimas prie kompiuterio. Sąnariai nejuda ir automatiškai pradeda veikti prasčiau. Taip pat prisideda ir nepilnavertė mityba – negauname medžiagų, nejudiname sąnarių, tad jie mums apie save primena“, – kalbėjo D. Arlauskė.
Mokslo įrodyta, kad pagrindinė medžiaga organizme, kuri pradeda mažėti jau nuo 25 metų, yra kolagenas, taip reikalingas sąnariams. Todėl vos pajutus tai išduodančius požymius, verta kartas nuo karto, o jeigu reikia – ir nuolatos, papildyti jo atsargas.
„Sąnariams labai svarbūs II tipo kolageno peptidai, kurie yra pagrindinė sąnarių kremzlių sudedamoji dalis. Taip pat, chondroitinas, gliukozaminas, metilsulfonilmetanas ir kitos medžiagos, kurias organizmas turėtų gauti, kad sąnarys gerai funkcionuotų“, – kalbėjo G. Arlauskė.
Dietistė pasakojo, jog sąnario judesys turi būti pilnos amplitudės – tada išsiskiria medžiagos, reikalingos tam, kad sąnarys susiteptų ir nediltų.
„Kolageno galima gauti ir iš gyvūninės kilmės galvijų, ir augalinės kilmės produktų, bet labiausiai vertinamas yra žuvinės kilmės kolagenas. Ne ką mažiau svarbi yra kokybė, kad kolagenas būtų mažos molekulinės masės, nes taip organizmas jį pasisavina greičiau, paprasčiau ir būna kur kas vertingesnis. Tokiomis savybėmis ir pasižymi trikolageno produktai“, – pasakojo G. Arlauskė.
Medicinos aktualijų ir sveikatos laida „Sveikas rytojus“ – sekmadieniais, 12 valandą per TV8.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Gydytojai paneigė dešimt mitų, susijusių su organų donoryste
Viena jautriausių temų, apie kurias gali kalbėtis artimieji – tai organų donorystė. Tai sudėtinga tema, kadangi yra kalbama apie mirtį – artimo žmogaus praradimą. Nepaisant to, toks pokalbis yra labai reikalingas, kadangi nelaimės akimirk...
-
Hipertenzija – tylusis žudikas: kaip pastebėti ir apsisaugoti
Aukštas kraujo spaudimas, dar kitaip vadinamas hipertenzija, yra vienas dažniausių sveikatos sutrikimų visame pasaulyje. Ne išimtis yra ir Lietuva. Būtent širdies ir kraujagyslių ligos yra dažniausia mirties priežastis mūsų &scaro...
-
NVSC: spalį prasidėjęs gripo sezonas baigiasi
20-oji metų savaitė yra paskutinė 2021–2022 m. gripo sezono savaitė. Šis gripo sezonas, prasidėjęs praėjusių metų spalį, baigiasi, skelbia Nacionalinis visuomenės sveikatos centras (NVSC) prie Sveikatos apsaugos ministerijos. ...
-
Akibrokštas: net ir laimėjusi teisme, vėžiu serganti moteris turi toliau kovoti dėl vaistų2
Su šypsena, bet be garantijos, kad gaus gyvybiškai svarbių vaistų. Liusė pati visą gyvenimą dirbo gydytoja. Šiuo metu ji jaučiasi ne taip gerai, kad galėtų filmuotis, bet prieš trejus metus atvirai pasakojo apie ją užklupu...
-
Nutukimo epidemija: ko siūlo imtis PSO ir mūsų medikai?1
Europoje – nutukimo epidemija, perspėja Pasaulio sveikatos organizacija (PSO). Per pastaruosius penkiasdešimt metų nutukimo rodikliai regione išaugo 138 procentais. Lietuvoje situacija irgi nedžiuginanti – šeši i&scar...
-
Koronavirusas Lietuvoje: nustatyta 16 naujų atvejų, mirčių neužfiksuota2
Praėjusią parą nustatyta šešiolika naujų COVID-19 atvejų, nė vienas žmogus nemirė, rodo pirmadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Lietuvoje – 26 nauji koronaviruso infekcijos atvejai, nemirė nė vienas žmogus4
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 26 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Nuo koronaviruso sukeltos ligos nemirė nė vienas žmogus, rodo sekmadienį Statistikos departamento švieslentėje skelbiami išankstiniai duomenys. ...
-
Seime žengtas dar vienas žingsnis pertvarkant greitosios medicinos pagalbos sistemą1
Seimas šią savaitę žengė dar vieną žingsnį pertvarkydamas greitosios medicinos pagalbos (GMP) sistemą. ...
-
Pasibaigus galiojimui Lietuvoje utilizuota daugiau nei 46 tūkst. „Modernos“ vakcinos dozių16
Pasibaigus galiojimui Lietuvoje utilizuota 46,6 tūkst. kompanijos „Moderna“ vakcinos dozių, informuoja Sveikatos apsaugos ministerija (SAM). ...
-
Išankstiniai COVID-19 duomenys: Lietuvoje – 153 nauji atvejai, nemirė nė vienas žmogus4
Praėjusią parą Lietuvoje nustatyti 153 nauji COVID-19 užsikrėtimo atvejai. Nuo koronaviruso sukeltos ligos nemirė nė vienas žmogus, rodo šeštadienį Statistikos departamento švieslentėje skelbiami išankstiniai duomenys. ...