Šaršalas dėl eilių pas kardiologus nesiliauja: „širdininkams“ neturi būti jokių eilių!

„Pagal programą buvo žarnyno kolonoskopija, tai laukiau pusę metų. Vasarą užsiregistravau, dabar sausio mėnesį padarė“, – pasakojo praeivis.

„Buvo iš tikrųjų, ateini tą pačią dieną, palauki ir būdavo priima gydytojas. Dabar… keičiasi tvarkos, keičiasi viskas“, – antrino vyriškis.

„Širdininkams neturi būti jokių eilių“, – juokėsi kalbinta moteris.

Milžiniškomis gyvomis eilėmis pas kardiologus pagarsėjęs Klaipėdos ligoninės jūrininkų filialas pakeitė registracijos tvarką, o nuo kovo ambulatorijoje įdarbina dar du naujus kardiologus.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše:

„Aš manau, kad eilės sumažės bent mėnesiu laiko. Tai bus pusantro mėnesio maždaug eilės pas kardiologą. Kalbu apie planines konsultacijas, o skubios konsultacijos, jos atliekamos tą pačią dieną“, – tikino laikinasis Klaipėdos universiteto ligoninės vadovas Jonas Sąlyga.

Kad kardiologai tokie populiarūs – nestebina.

Ar šiek tiek padidintas prioritetinis finansavimas padidins kardiologų, endokrinologų, chemoterapeutų arba radioterapeutų onkologų skaičių? Manau, kad nepadidins.

„Širdies ir kraujagyslių ligos Lietuvoje užima pirmą vietą. Ne vien sergamumas, bet ir mirtingumas. Tas pats su insultais, infarktais, tai yra prioritetinė sritis, nieko nepadarysi“, – teigė J. Sąlyga.

Surinkusi duomenis apie eiles sveikatos apsaugos ministerija išskyrė prioritetinių specialybių gydytojų konsultacijas, tarp tokių yra kardiologai, neurologai, endokrinologai, hematologai, onkologai radioterapeutai ir onkologai chemoterapeutai. Vizitų pas juos tenka laukti apie du mėnesius, kad eilės trumpėtų, koreguojama paslaugų apmokėjimo tvarka.

„Mes prašysime gydymo įstaigų, kad jos padarytų, ką gali, kad daugiau suteiktų šitų konsultacijų, kurių labiausiai trūksta, eilės didžiausios. Mes išskiriame už tai atskiras lėšas, skirtas apmokėjimui ir suteikiame joms sutartyse papildomą prioritetą“, – sakė valstybinės ligonių kasos direktorius Gintaras Kacevičius.

„Mes suteikiame prioritetą šitoms paslaugoms. Tai reiškia, kad net jeigu jų bus suteikta virš sutarties, jos visos bus apmokėtos. Tai labai svarbi žinutė gydymo įstaigoms, nukreipti savo išteklius, savo pajėgas, kad skatinti suteikti daugiau būtent tų paslaugų“, – tvirtino sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys.

Prioritetinėms konsultacijoms numatyta atskira suma gydymo įstaigų ir teritorinių ligonių kasų sutartyse, bet žadama apmokėti ir už viršytas konsultacijas. Tik jeigu gydymo įstaiga neišnaudos pinigų, jie atiteks toms, kurios viršys tas prioritetines paslaugas. Lėšos tarp gydymo įstaigų bus perskirstomos du kartus per metus.

„Norime atkreipti dėmesį, kad būtent prioritetinis finansavimas atima pinigus iš kitų medikų ir tai, kad prioritetinio finansavimo negalima panaudoti įstaigai, o reikia dalytis su kitais prioritetinio finansavimo įstaigos medikais. Manom, kad tai tikrai neteisinga pozicija“, – aiškino medikų sąjūdžio vadovė Auristida Gerliakienė.

Pasak medikų sąjūdžio vadovės tai nesprendžia esminių dalykų, tad ji abejoja, kad eilės mažės.

„Norint daugiau konsultacijų reikia daugiau medikų. Ar šiek tiek padidintas prioritetinis finansavimas padidins kardiologų, endokrinologų, chemoterapeutų arba radioterapeutų onkologų skaičių? Manau, kad nepadidins“, – skeptiškai situaciją vertino A. Gerliakienė.

Medikų trūkstą daugelyje ligoninių, ypač regionuose.