„Per pastarąjį mėnesį Lietuvoje naujų atvejų skaičius 100 tūkst. gyventojų per keturiolika dienų svyravo netoli 250. Palyginus situaciją vasario 17 d. su kovo 20 d., duomenys rodo, kad nors didesnėje dalyje Lietuvos situacija gerėja, apie 40 proc. Lietuvos gyvena savivaldybėse, kuriose situacija suprastėjo. Turint omenyje britiškosios atmainos plitimą, situacija neramina, nes su epidemija yra kaip su šaukštu deguto. Patekęs į medaus statinę jis sugadina visą medų. Rudenį buvo panašiai, situacijai suprastėjus Raseiniuose ir Radviliškyje, tai po to persidavė į visą šalį. Esminis skirtumas, kad rudenį judėjimas tarp savivaldybių buvo neribojamas, na, ir kad nelabai aišku, koks buvo tuometinės vyriausybės epidemijos valdymo planas. Kas džiugina, tai, kad per mėnesį teigiamų tyrimų dalis sumažėjo didesnėje dalyje savivaldybių. Pasiskirstymas gana aiškiai pasislinko į geresnę pusę. Naujų atvejų skaičiaus rodiklis nors irgi pajudėjo į geresnę pusę, bet jo variacija padidėjo“, – feisbuke rašė V. Zemlys-Balevičius.

„Kodėl taip įvyko, iš dalies matosi grupuojant savivaldybes pagal vyriausybės nustatytus scenarijus. Laikant, kad A, B1 ir B2 yra „geri“ scenarijai, C1 ir C2 „vidutiniai“ o, C3 ir D – „blogi“, gaunasi, kad penkiolika savivaldybių (kuriose gyvena virš milijono gyventojų) per mėnesį neišėjo iš „blogo“ scenarijaus. Visos likusios savivaldybės (išskyrus keturias) savo situaciją pagerino. Palyginus rodiklių pasiskirstymus tarp „blogų“ ir „gerų“ savivaldybių, gana aiškiai matosi, kad ten, kur situacija nebuvo gera, ji pablogėjo“, – duomenis aptarė duomenų analitikas.

Pasak eksperto, savivaldybėse, kurios išliko D ir C3 scenarijuose, COVID-19 situacija nėra vienoda. „Elektrėnų rajono ir Alytaus miesto savivaldybės spėjo pabuvoti C1 ir C2 scenarijuose, ir ten situacija pablogėjo tik per šią savaitę. Klaipėdos mieste situacija po truputį gerėjo. Labiausiai neramina Vilniaus miesto ir rajono situacijos ženklus pablogėjimas. Ten gyvena maždaug ketvirtadalis Lietuvos ir per mėnesį abi savivaldybės stipriai priartėjo prie blogiausio D scenarijaus“, – teigė mokslininkas.

Turint omenyje britiškosios atmainos plitimą, situacija neramina, nes su epidemija yra kaip su šaukštu deguto.

„Ši analizė, deja, neatsako į klausimą, dėl ko vienose savivaldybėse situacija gerėja, o kitose ne. Britiškasis variantas būtų kaip ir labai geras paaiškinimas, bet, deja, duomenys apie jo paplitimą yra per padriki, kad iš jų būtų galima ką nors spręsti. Akivaizdu, kad tose savivaldybėse, kuriose situacija negerėja, reikia imtis papildomų priemonių, kad iš ten situacija neišplistų į tas kuriose ji yra gerėjanti. Kadangi situacija su Nacionaliniu visuomenės sveikatos centru yra įstrigusi, tai vienintelė alternatyva kontaktų nustatymui yra profilaktinio testavimo išplėtimas. Tada vietoje to, kad atvejus nustatinėti po užsikrėtimų, t. y. reaguoti po įvykio, bus galima atvejus nustatyti proaktyviai. Su profilaktiniu testavimu buvo suvaldyta situacija ligoninėse ir pilotinis mokyklų projektas parodė, kad jis veikia ir mokyklose. Tai reikia jį plėsti ir taikyti visose veiklose, kurios yra atidarytos. Profilaktinis testavimas turi būti privalomas bet kokios veiklos atsidarymo kriterijus. Paleidus profilaktinį testavimą gal galų gale pagerės iš mirties taško nejudantis 40 procentų nežinomų, kur užsikrėtė atvejų rodiklis. Tai, kad per tris mėnesius vis dar negalime kiekybiškai nusakyti epidemijos plitimo priežasčių, yra nepatenkinama situacija“, – tvirtintino V. Zemlys-Balevičius.

Per praėjusią parą šalyje nustatyta 318 naujų COVID-19 atvejų, nuo šios infekcinės ligos mirė aštuoni žmonės, pirmadienį pranešė Statistikos departamentas. Praėjusią parą šalyje atlikti 2988 molekuliniai (PGR) ir 157 antigeno tyrimai dėl įtariamo koronaviruso.

Pastarųjų keturiolikos dienų naujų susirgimų rodiklis 100 tūkst. gyventojų siekia 246,6 atvejo. Teigiamų diagnostinių tyrimų dalis per pastarąsias septynias dienas siekia 6,5 procento. Iš viso Lietuvoje nuo pandemijos pradžios COVID-19 susirgo 209 tūkst. 340 žmonių.

Statistiškai pasveiko ir šiuo metu yra gyvi 194 tūkst. 345 asmenys, deklaruota – 150 tūkst. 756 pasveikusieji. Statistiškai šiuo metu serga 7382 asmenys, deklaruotas sergančiųjų skaičius siekia 50 tūkst. 971.