„Pirmos trys šių metų sausio savaitės tikrai parodė, kad kiekvieną savaitę naujų atvejų padaugėdavo 50 proc. ir daugiau. Vadinasi, omikron, kaip ir buvo kalbėta, plinta labai sparčiai, labai dideliu greičiu ir todėl tie skaičiai pas mus taip pildosi. Jeigu mes pasižiūrėsime į kitas virusų grupes, jeigu būna toks epideminis sergamumo lygis, tai apie keturias penkias savaites tas sergančiųjų skaičius didėja. Tad mes turime dar palaukti apie porą savaičių. Tikrai belaukdami įžengsime į vasario mėnesį, bet kad procesas sustotų ir pradėtų tie skaičiai mažėti, kol kas tokių duomenų tikrai nėra ir negali būti, nes procesas tik įsibėgėja“, – aiškino gydytoja epidemiologė Daiva Razmuvienė.

„Vakarų Europos šalyse omikron atmaina įsigalėjusi jau apie trečią mėnesį, o mes dabar gyvename tik įėję į antrą mėnesį. Kol kas mes gyvename viruso užkrečiamumo išplėtime, jis mus visus užkrečia. Toliau, kaip rodo kitų šalių patirtis, gali augti hospitalizuojamų asmenų skaičius ir dar vėlesniu laiku gali būti pačios liūdniausios išeitys. Nors dabartiniu metu paskutinės paros rodo, kad hospitalizuojamų ligonių (aš nekalbu apie reanimacijos skyrių) per parą padaugėjo 50. Vadinasi, tas stacionarizavimo skaičių augimas irgi įsijungia. Nors reanimacija, intensyvi terapija lieka stabiliame lygmenyje, taip pat ir mirties atvejai – kol kas jie yra stabiliai neaugantys. Bet, kaip sakiau, kol kas dar gyvename tik įėję į ketvirtą savaitę“, – sakė D. Razmuvienė.

Visas reportažas – LNK vaizdo įraše.

Tačiau, kaip teigė epidemiologė, omikron atmaina užsikrėtęs žmogus praserga lengviau.

Jokiu būdu negalima nurašyti, kad omikron yra tik lengva sloga ir labai lengvi simptomai. Tikrai taip nėra.

„Pas mus pirmas omikron atvejis buvo gruodžio viduryje, mes dabar tik įlipome į antrą omikron dominavimo mėnesį. Tose šalyse, kuriose pradėjo anksčiau sirgti, klinikiniai simptomai yra lengvesni. Bet jokiu būdu negalima nurašyti, kad omikron yra tik lengva sloga ir labai lengvi simptomai. Tikrai taip nėra. Pas mus serga visos amžiaus grupės, vaikai serga visų amžiaus grupių. Mažiausias sergamumas yra nuo nulio iki šešerių metų, o visos kitos vaikų amžiaus grupės serga. Kol kas sergamumo skaičiai yra dideli, bet nėra sunkūs. Bet dar mes neįkopėme į pačią viršūnę, nepasiekėme piko, tad nurašyti omikron ir galvoti, kad mes sirgsime visi lengvai, nereikėtų. Taip, tai yra lengvesnės formos, bet kitose šalyse dabartiniu metu jau pildosi stacionarai, hospitalizacijos lovos, skirtos kovidiniams ligoniams, pildosi gana intensyviai. Tad žmonės serga ir sunkiau, jeigu nepakanka ambulatorinio gydymo. Manau, kad tas pats bus ir pas mus“, – aiškino ji.

Danija ir kai kurios kitos šalys panaikino visus draudimus ir apribojimus, nes, nors susirgimų tūkstančiai, tačiau reanimacijos neperpildytos. D. Razmuvienė manė, kad kiekviena šalis turi turėti savus sprendimus.

„Danijoje yra kita situacija. Sakykime, Prancūzijoje per parą registruojama beveik po 0,5 mln. naujų atvejų. Belgija registruoja apie 30 tūkst. Bet jie tam tikrus atlaisvinimus irgi daro – labai lengvus, po trupučiuką. Danija taip pat, kitos Skandinavijos šalys – taip pat. Bet vėlgi reikėtų suprasti ir mūsų žmonių elgesį, mūsų plitimą, kada pas mus prasidėjo sergamumas, kokios grupės serga. Tai nėra vien tik šalies bendras įvaizdis, kad taip padarė viena šalis, o mes darome kopiją ir taikome savo šalyje. Jokiu būdu ne. Kadangi pas mus vyksta kilimas, tai reikėtų pasižiūrėti, ar visi dabartiniu metu turi galimybę dirbti nuotoliu. Tas nuotolinis darbas ir prie delta, ir prie omikron atmainų buvo nelabai dažnas. Vis dėlto dabartiniu metu, kai ir nemažas skaičių kilimas, darbdaviai galėtų pasirūpinti, kad tie, kurie gali, dirbtų nuotoliu“, – teigė D. Razmuvienė.