- Klaipeda.diena.lt inf.
- Teksto dydis:
- Spausdinti
Pagrindine vyrų mirtingumo priežastimi Lietuvoje vis dar išlieka kardiovaskulinės ligos, kurioms priklauso ir periferinių arterijų liga. Respublikinės Panevėžio ligoninės gyd. intervencinis radiologas Mantas Buitkus teigia, jog mūsų vyrai yra kantrūs ir neretai nekreipia dėmesio į pradinius periferinių arterijų ligos simptomus.
Ligai ženkliai progresavus, dažnai endovaskulinis gydymas tampa nebeįmanomas ir, geriausiu atveju, lieka tik chirurginis gydymas. Patobulėjus medicinai, atsiradus naujoms gydomosioms priemonėms , pacientams gali būti taikomas minimaliai invazyvus, endovaskulinis gydymas net ir sudėtingais atvejais, nors anksčiau juos būtų įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu.
Periferinių arterijų liga (PAL) yra viena iš arterijų aterosklerozės išraiškų, kuri pasireiškia arterinės kraujotakos sutrikimu apatinėse galūnėse, kuomet dėl susiaurėjusių ar užakusių arterijų sumažėja arba visiškai nutrūksta arterinė kraujo apykaita apatinėse galūnėse. Iš pradžių, ši klastinga liga ilgą laiką būna besimptomė, todėl ligonis gali nieko neįtarti. Pirmieji simptomai įspėja apie ligos progresą ir reiškia, kad būtina nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Gydomi vis jaunesni pacientai
„Į mūsų specialistus kreipėsi sunkiai ilgesnius atstumus pėsčiomis įveikiantis, į penktą dešimtį vos įkopęs ligonis, kuriam nustatytas didelio laipsnio protarpinis šlubavimas. Pacientui diagnozavome ilgą apatinės galūnės magistralinių arterijų užsikimšimą, nusitęsiantį per paviršinę šlaunies ir pakinklio arterijas. Klasikiniu atveju dėl tokio ilgo magistralinių arterijų pažeidimo pacientas būtų buvęs operuojamas chirurginiu būdu – formuojant šuntą, tačiau nusprendėme išbandyti naują aterektominį prietaisą ir atstatyti arterinę kraujotaką minimaliai invazyviu būdu“, – apie sprendimą pasakoja gydytojas.
Intervencinio radiologo M. Buitkaus teigimu, daugeliu atvejų, pacientams dėl ilgo kraujagyslės pažeidimo dažniausiai yra atliekama atvira operacija, kadangi standartiniai endovaskuliniai gydymo metodai gali nepavykti arba, bandant juos taikyti, kyla didelė grėsmė distalinių arterijų embolizacijai. Vienintele išeitimi tuomet lieka išbandyti inovatyvius sprendimus, kurie tampa vienais iš paskutiniųjų šansų pacientams išsaugoti galūnę.
Minimaliai invazyvi endovaskulinė procedūra, kurios metu naudojama mechaninės aterektomijos priemonė, atstatant arterinio kraujo tėkmę per užakusias arterijas, yra atliekama vienu, nedideliu pjūviu kirkšnies srityje. Būtent per šį nedidelį pjūvį yra punktuojama bendroji šlaunies arterija ir sukuriama saugi prieiga prie apatinės galūnės magistralinių arterijų. Tokio gydymo efektas yra maksimalus, pacientas labai greitai grįžta į savo kasdieninę veiklą, kadangi tokia procedūra yra minimaliai invazyvi. „Didžiausias tokio gydymo privalumas – galimybė pacientui išvengti arba nutolinti atvirą operaciją ir dažnu atveju jau kitą dieną grįžti namo su pilnai regresavusiais periferinių arterijų ligos simptomais“, – teigia gydytojas.
Respublikinės Panevėžio ligoninės nuotr.
Pagerėjimas jaučiamas iš karto
Anot gydytojo M. Buitkaus, toks sėkmingas atvejis yra vienas iš daugelio. Ligonių su būtent tokiu ilgu kraujagyslių pažeidimu yra nemažai, o dėka naujų endovaskulinio gydymo priemonių galimybės padėti tokiems pacientams ženkliai padidėjo. „Šis atvejis rodo, kad turime visas galimybes ir priemones dažniau taikyti tobulesnius endovaskulinius gydymo metodus, nors anksčiau sudėtingesniais atvejais ligonius būtų buvę įmanoma gydyti tik atviros chirurgijos metodu“, – pasakoja specialistas.
„Šiuo specifiniu atveju, apatinės galūnės magistralinių arterijų okliuzija buvo labai ilga. Pro visą jos ilgį, sėkmingai pavykus praeiti su specialiais pravedėjais ir nukreipiančiaisiais kateteriais, buvo taikyta mechaninės aterektomijos priemonė, dėka kurios iš užakusių arterijų srities buvo saugiai išvalytos aterosklerotinės plokštelės su trombinėmis masėmis. Po to sekė paruoštų arterijų plėtimas ir stentavimas, pilnai atstatant jų spindžius arterinio kraujo tėkmei“, – teigia intervencinis radiologas ir priduria, kad pacientas, vis dar gulėdamas ant operacinio stalo, iš karto pajautė sušilusios blauzdos ir pėdos klinikinį efektą. Be to, pacientas jau kitą dieną buvo išleistas namo, kai palyginus pooperacinis laikotarpis po atviros chirurginės operacijos truktų ilgiau.
Jeigu nekeičiami ir nekontroliuojami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, hipercholesterolemija, hiperglikemija, liga greit progresuoja.
Svarbiausia yra nepamiršti, jog endovaskulinis gydymas yra kartotinis ir minimaliai invazyvus, dėl ko, esant palankioms aplinkybėms, jį galima kartoti daugelį kartų pasiekiant gerų rezultatų. Po endovaskulinės procedūros praėjus 3 mėnesiams, būtina ir toliau konsultuotis su gydytojais angiochirurgais, reguliariai darytis tyrimus, stebėti situaciją. „Jeigu liga vis tik progresuoja, mes galime dar kartą minimaliai invazyviai endovaskuliariai gydyti pacientą, atidedant sudėtingą operaciją ateičiai“, – pasakoja M. Buitkus.
Svarbiausia – laiku atkreipti dėmesį į simptomus
Prasidedantis protarpinis šlubumas yra vienas iš pirmųjų periferinių arterijų ligos simptomų. Vaikštant, aktyviai fiziškai judant pradeda tirpti, stingti blauzdos, šlaunies raumenys, dėl ko darosi sunku nueiti ilgą atstumą, reikia sustoti pailsėti. Jeigu šis simptomas ignoruojamas, ilgainiui kraujagyslės spindis siaurėja dar labiau ir nueinamas atstumas drastiškai trumpėja iki dešimties ar vos kelių metrų, tampa sunku užlipti laiptais net į antrą aukštą. Ligai progresuojant dar toliau, vėlesnėse stadijose atsiranda pakitimai, būdingi ūmiems kraujotakos sutrikimams – ramybės skausmai, negyjančios žaizdos. Dažnu atveju, sulaukus taip ženkliai pažengusios periferinių arterijos ligos stadijos, vieninteliu įmanomu gydymo metodu lieka tik tam tikro lygio apatinės galūnės amputacija.
Anot gydytojo, pacientai dažniausiai ignoruoja pradinius periferinių arterijų ligos simptomus ir kreiptis pas specialistus neskuba. Deja, jeigu nekeičiami ir nekontroliuojami širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksniai, tokie kaip rūkymas, aukštas arterinis kraujo spaudimas, hipercholesterolemija, hiperglikemija, liga greit progresuoja“, – pasakoja gyd. Mantas Buitkus ir primena, kad kuo anksčiau ligonis kreipsis į specialistus, tuo bus galima tikėtis geresnių gydymo rezultatų.
„Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriuje atliekamos vienos iš pačių inovatyviausių ir moderniausių procedūrų šalyje, ypač, jei kalbėsime apie šį atvejį. Gydytojui M. Buitkui, bei šios operacijos eigoje dalyvaujant ir man, pavyko pritaikyti labai modernų trombų išsiurbimo įtaisą, kokį vienintelė Lietuvoje turi tik mūsų ligoninė, bei įdėti šiuo metu geriausius klinikinius rezultatus garantuojantį vaistais dengtą stentą. Dėl šių pastangų pavyko pilnai atstatyti pacientui kraujotaką be jokių komplikacijų. Praėjus kelioms dienoms pacientas, kuris jautėsi gerai, buvo išrašytas į namus. Po kurio laiko pats skambinau šiam pacientui pasiteirauti apie jo savijautą ir išgirdau džiugų teigiamą atsakymą bei nuoširdžią paciento ir jo artimųjų padėką dėl sėkmingai atliktos operacijos“, – pasakojo Respublikinės Panevėžio ligoninės Intervencinės radiologijos skyriaus vedėjas, gydytojas intervencinis radiologas dr. Andrius Pranculis.
NAUJAUSI KOMENTARAI
SUSIJĘ STRAIPSNIAI
-
Ministerija primena, ką reikia daryti pajutus COVID-19 ligos simptomus2
Sveikatos apsaugos ministerija primena, kad pajutę COVID-19 ligai būdingus simptomus (kosulį, karščiavimą, gerklės ar galvos skausmą ir pan.) gyventojai turėtų likti namuose ir kreiptis į šeimos gydytoją. Registracijos metu galima sude...
-
COVID-19 statistika: 1450 naujų atvejų, mirė vienas žmogus
Per praėjusią parą nustatyta 1450 naujų COVID-19 atvejų, fiksuota viena mirtis, rodo penktadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...
-
Europos vaistų agentūra pradėjo naujos vakcinos nuo koronaviruso vertinimą
Europos vaistų agentūra (EVA) pradėjo naujos vakcinos nuo koronaviruso vertinimą. „Skycovion“ preparatą sukūrė Pietų Korėjos įmonė „SK Bioscience“. ...
-
JAV paskelbė apie naujas priemones prieš beždžionių raupus3
Jungtinės Valstijos paskelbė apie naujas priemones kovoje su beždžionių raupų plitimu. ...
-
PSO: aiškinamasi, ar beždžionių raupų viruso protrūkį galėjo nulemti mutacija
Pasaulio sveikatos organizacija (PSO) trečiadienį nurodė, kad mokslininkai aiškinasi, ar pastarąjį spartų beždžionių raupų spartų plitimą nulėmė kokia nors šią ligą sukeliančio viruso mutacija. ...
-
Šokiruoja žmonių išmetami vaistai: liga nepraeina nei per atostogas, nei per išeigines2
Naujausia apklausa atskleidžia, kad pusė lietuvių nevartoja jiems gydytojų paskirtų vaistų. Žmonės juos tiesiog išmeta. Apie galimus padarinius – LNK žurnalistų pokalbis su Vilniaus universiteto docente, Santaros klinikų kardiologe Joli...
-
S. Čaplinskas: koronavirusas suras ir „išgliaudys“ visus, kurie dar nepersirgę ir nepasiskiepiję99
Antradienį Lietuvoje nustatyti 2832 nauji COVID-19 atvejai, mirė trys žmonės. Šalies poliklinikose nuo šios savaitės pradeda galioti tvarka, kai COVID-19 sergantys žmonės patys namuose pasidaro greitąjį testą ir siunčia nuotrauką &sca...
-
Medikai skundžiasi nauja testavimosi tvarka: tai – papildomas darbas1
Lietuvoje fiksuotas ir rekordinis COVID-19 susirgimų skaičius šią vasarą – per parą beveik 3 000 atvejų. Bet virusologai sako, kad gąsdintis nėra ko, praneša LNK. ...
-
Skubiai prašo pagalbos: kritiškai senka kraujo atsargos14
Šiuo metu Kauno klinikų Kraujo centre jaučiamas kritinis O+ ir O- (pirmos teigiamos ir pirmos neigiamos) kraujo grupės trūkumas, pranešė ligoninės atstovai. ...
-
COVID-19 statistika: 1864 nauji atvejai, mirė du žmonės
Per praėjusią parą nustatyti 1864 nauji COVID-19 atvejai, mirė du žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti Statistikos departamento duomenys. ...