Grėsminga mažakraujystė – ne tik dėl geležies stygiaus

Pažeidžia nervų sistemą

Vitamino B12 stokos mažakraujystė – antra dažniausia po geležies stygiaus anemijos. Šis vitaminas dalyvauja kraujo kūnelių DNR sintezėje ir yra reikalingas nervinio audinio apvalkalo stabilumui palaikyti.

Pasak Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytojos hematologės Jūratės Daubarienės, trūkstant vitamino B12 eritrocitai „išsipučia“ lyg balionai ir greičiau suyra.

Taip pat „sutrūkinėja“ apsauginis nervinių „laidų“ sluoksnis, sulėtėja nervinių impulsų plitimas. Todėl sergant vitamino B12 stokos anemija sutrikimų skalė būna labai plati – nuo vieno simptomo iki daugelio organų pažeidimo.

„Gali atsirasti įvairūs nervų sistemos pažeidimai: depresija, demencija, net ūmi psichozė, visiškai sutrikti eisena, tirpti galūnės, sutrikti rega, impotencija ir kita“, – aiškino gydytoja hematologė.

Išryškėja po kelerių metų

Geležies stokos simptomai pajuntami praėjus 3–6 mėnesiams, o vitamino B12 trūkumo požymiai formuojasi daug lėčiau ir gali pasireikšti tik po kelerių metų.

Abiem anemijoms būdingi įprasti požymiai: silpnumas, mieguistumas, nepaaiškinamas nuovargis, širdies plakimas, dusulys, padidintas jautrumas.

„Tačiau tik sergant vitamino B12 stokos anemija jaučiami tokie neurologiniai simptomai: rankų, kojų pirštų tirpimas, šalimas, „vatinės“ kojos. Kiti būdingi požymiai: silpnėja atmintis, atsiranda neaiškios kilmės alpimai, pusiausvyros sutrikimai, virškinimo sutrikimai – „dega“ liežuvis, burnos gleivinė, krenta svoris. Be to, pasikeičia išvaizda: pablykšta oda, tačiau su švelniai gelsvu atspalviu“, – pabrėžė J.Daubarienė.

Kenčia ne tik vegetarai

Paprastai šia anemija susergama, kai atsisakoma tam tikrų maisto produktų – mėsos, kiaušinių, pieno produktų, jūros gėrybių. Tad dažniausiai ji pasitaiko tarp suaugusiųjų vegetarų ir veganų, ypač kenčia paauglės, jaunos moterys. Daugėja ir sergančių kūdikių, kai juos krūtimi maitina mama vegetarė.

Tačiau vitaminas gali būti prasčiau įsisavinamas ir dėl kitų priežasčių.

„Vitaminas B12 yra absorbuojamas skrandyje ir viršutinėje plonųjų žarnų dalyje. Jei žmogus turi šių organų sutrikimų, prieš kelerius metus patyrė skrandžio mažinimo operacijas, sirgo kirminų, onkologinėmis ligomis, alkoholizmu ar ilgai vartoja skrandžio rūgštingumą mažinančius vaistus, net ir pasirinkus tinkamą mitybą gali formuotis minėtojo vitamino stoka“, – sakė gydytoja hematologė.

Gydosi ir visą gyvenimą

Ligą diagnozuoti gali šeimos gydytojas, atlikęs bendrą kraujo tyrimą. Jeigu jis ligos neparodo, o pastebimi minėtieji požymiai, tiriamas vitamino B12 arba homocisteino kiekis kraujyje. Tai gali padėti šią anemiją susekti anksti.

„Norint pasveikti vien mitybą pakeisti neužteks. Ši liga gydoma švirkščiant į raumenis vitaminą B12. Priešingai nei geležies stokos anemijos atveju, kada įmanoma visiškai pasveikti, gydant vitamino B12 stoką nervų sistemos pažeidimų gali likti visam gyvenimui. Viskas priklauso nuo to, kiek liga yra įsisenėjusi“, – pastebėjo specialistė.

Ligoniui rekomenduojama vartoti ir folio rūgštį, kitus B grupės vitaminus. Tačiau be gydytojo paskyrimo savarankiškai gydytis vitaminu B12 negalima, nes jo perteklius gali stimuliuoti piktybinių ląstelių formavimąsi.

Verta žinoti

Įvairiose pasaulio šalyse vitamino B12 stokos mažakraujyste serga 5–40 proc. gyventojų.

Manoma, jog dėl vitamino B12 trūkumo gali formuotis Alzheimerio liga.

Sveikas suaugęs žmogus 50 proc. vitamino B12 atsargų turi kepenyse, apie 0,1 proc. jų kasdien netenkama su tulžimi, tačiau dalis vėl rezorbuojama iš plonojo žarnyno. Jei žmogus dėl kokių nors priežasčių šio vitamino negauna su maistu, jo atsargų normaliai organizmo veiklai palaikyti užtenka 3–5 metams.

Rekomenduojama šio vitamino paros dozė suaugusiems yra 2,4 mikrogramai, 2,6 – nėščiosioms, maitinančioms.

Daugiausia vitamino B12 yra gyvuliniuose baltymuose (raudonoje mėsoje, jautienos kepenyse (100 g – 71 mkg), paukštienoje, kiaušiniuose (vienas – 1/2 mkg), pieno produktuose, sūriuose, jūros gėrybėse (100 g moliuskų – 84 mkg), grūduose (porcija košės – 6 mkg).