Diagnozė, ne nuomonė
Diskusijoje „Faktai prieš baimes: modernus požiūris į nutukimą“ Danijos ambasadoje Vilniuje žiniomis apie šią ligą ir jos padarinius antradienį dalijosi šeimos gydytojas Valerijus Morozovas, gydytoja akušerė-ginekologė Reda Žiobakienė, gydytoja psichoterapeutė Ramunė Mazaliauskienė, gydytoja kardiologė prof. Jurgita Plisienė, šeimos gydytoja Gabrielė Gergelienė.
„Mūsų šalyje, panašiai kaip ir Lietuvoje, nutukimo rodikliai išlieka labai aukšti – beveik penktadalis suaugusiųjų yra nutukę, o antsvorį turi beveik kas antras. Todėl Danija viena iš pirmųjų suprato, kad už šios ligos slepiasi daug daugiau nei individualūs įpročiai, ir pradėjo veikti sistemiškai [...]. Tačiau vis dar susiduriame su mitais ir stereotipais, kurie trukdo vertinti nutukimą kaip ligą, nors mokslu pagrįsti sprendimai rodo priešingai – gydymas keičia gyvenimus ir padeda išvengti sunkių komplikacijų“, – pranešime spaudai cituojama Danijos ambasadorė Lietuvoje Grete Sillasen.
Medicinos bendruomenė sutaria, kad nutukimas yra lėtinė liga, turinti tarptautinės ligų klasifikacijos (TLK) kodą E66 ir aiškiai apibrėžtus gydymo principus.
„Nutukimas nėra charakterio savybė arba disciplinos stoka. Tai biologinių mechanizmų sutrikimas, kurį turime vertinti taip pat rimtai kaip diabetą ar arterinę hipertenziją“, – teigia šeimos gydytojas V. Morozovas.
Pasak jo, kūno svorį reguliuoja sudėtingi smegenų centrai, atsakingi už apetitą, sotumo jausmą ir energijos pusiausvyrą. Kai šie mechanizmai sutrinka, žmogus gali jausti padidėjusį alkį, silpnesnį sotumo signalą ir patirti vadinamąjį nesąmoningą ar nekontroliuojamą valgymą.
Pastaraisiais metais išpopuliarėjusi „body positivity“ filosofija, pasak gydytojų, yra svarbi mažinant stigmą, tačiau ji neturi paneigti medicininių faktų.
Svoris nepadidėja per vieną dieną – jam įtaką daro ilgalaikiai biologiniai procesai, tarp jų ir natūraliai su amžiumi mažėjantis bazinis metabolizmas (ląstelėse vykstančių cheminių reakcijų visuma, susijusi ir su medžiagų apykaita, – red. past.) bei raumenų masė. Todėl supaprastintas požiūris, kad pakanka daugiau pasistengti, neatspindi realybės.
Dar viena problema – vizualinis vertinimas. Lietuvoje atliktas tyrimas parodė, kad net du trečdaliai medikų nutukimą mato tik tada, kai kūno masės indeksas (KMI) viršija 42. Tačiau liga nustatoma sveriant ir apskaičiuojant KMI, o ne iš akies, ir daugelis pacientų, kurių KMI yra 25–35 ribose, lieka nepastebėti ir negydomi.
Žema savivertė, depresija
Nutukimas yra viena iš nedaugelio išoriškai matomų ligų, todėl dažnai tampa stigmatizacijos objektu. Gydytoja psichoterapeutė R. Mazaliauskienė sako, kad antsvorio turintys ar nutukimu sergantys žmonės dažniau susiduria su patyčiomis (ypač vaikystėje ir paauglystėje), patiria žemą savivertę, depresijos simptomų ir valgymo sutrikimų. Svoris išlieka viena dažniausių patyčių priežasčių mokyklose, o socialinių tinklų aplinkoje spaudimas tik stiprėja.
Vis dėlto pagarba žmogaus kūnui neturėtų reikšti ligos ignoravimo. Pastaraisiais metais visame pasaulyje išpopuliarėjusi „body positivity“ (liet. – kūno pozityvaus priėmimo) filosofija, pasak gydytojų, yra svarbi mažinant stigmą, tačiau ji neturi paneigti medicininių faktų. Pagarbus tonas ir mokslu grįstas kalbėjimas apie sveikatą vienodai svarbūs.
Gydytoja G. Gergelienė dalijosi asmenine patirtimi: „Kaip gydytoja, suprantu, kad nutukimas yra liga, tačiau, kaip pacientė, dažnai jaučiu visuomenės spaudimą ir nuolatinį kaltinimą dėl valios trūkumo. Tai sekina – ypač tada, kai aplinkiniai skuba duoti patarimų, kurie ne tik neveiksmingi, bet ir skaudina. Labai padeda tie keli žmonės, kurie palaiko ir klausia, kaip iš tiesų jaučiuosi, o ne patarinėja, ką turėčiau daryti. Pradėjus gydymą supratau, kad mano kova su svoriu niekada nebuvo susijusi su charakteriu, tai liga, kurią per ilgai bandžiau ignoruoti. Dabar jaučiuosi lengviau ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai, nes pagaliau turiu aiškų planą ir profesionalų pagalbą. Manau, jog tokios istorijos turėtų būti girdimos dažniau, kad žmonės drąsiau ieškotų pagalbos ir mažiau bijotų būti pasmerkti.“
Padariniai – ir nevaisingumas
Gydytoja kardiologė prof. J. Plisienė pabrėžia, kad nutukimas yra susijęs su daugiau nei 200 komplikacijų ir yra viena svarbiausių širdies ir kraujagyslių ligų (ŠKL) priežasčių.
Lietuvoje ŠKL lemia apie 52 proc. visų mirčių, o tyrimai rodo, kad apie 70 proc. antsvorį turinčių ar nutukimu sergančių asmenų mirčių įvyksta būtent dėl širdies ir kraujagyslių ligų. Nutukimas didina riziką susirgti II tipo cukriniu diabetu, arterine hipertenzija, dislipidemija, širdies nepakankamumu, prieširdžių virpėjimu ir kitomis ligomis. Dėl šios priežasties nutukimas jau įtrauktas į Nacionalinę širdies ir kraujagyslių ligų prevencijos programą, o jo gydymas vertinamas kaip viena iš priemonių mažinti sergamumą ir mirtingumą.
Gydytojos akušerės-ginekologės R. Žiobakienės teigimu, Lietuvoje su nevaisingumu susiduria apie 15 proc. porų, o nutukusioms moterims kyla 2–3 kartus didesnė nevaisingumo rizika. „Net ir 10 proc. kūno svorio sumažėjimas gali padidinti tikimybę pastoti net 68 proc. Tai rodo, kad svorio valdymas yra ne kosmetinis, o gydomasis veiksnys“, – atkreipė dėmesį gydytoja.
Nutukimas taip pat didina gestacinio diabeto, nėštumo hipertenzijos ir skubių Cezario pjūvių riziką. Hormonų pokyčiai, ypač menopauzės laikotarpiu, dar labiau apsunkina svorio kontrolę, todėl svarbu laiku įvertinti riziką ir taikyti tinkamą gydymą.
Reikia ilgalaikio sprendimo
Kaip arterinės hipertenzijos atveju siekiama konkretaus kraujospūdžio rodiklio, taip ir nutukimo gydymas turi aiškius tikslus – mažinti KMI, siekti palankaus liemens ir ūgio santykio ir ilgalaikio svorio stabilumo.
Gydytojai atkreipia dėmesį, kad, nutraukus lėtinės ligos gydymą, liga gali atsinaujinti – tai pasakytina ir apie nutukimą. Todėl svarbu ne tik pradėti gydymą laiku, bet ir tęsti jį tiek, kiek reikia, vertinant individualią situaciją.
Pastaraisiais metais gydymo galimybės iš esmės pagerėjo. Klinikinėje praktikoje naudojami GLP-1 receptorių agonistų klasės vaistai, tarp jų – semagliutidas, kuris Europos kardiologų draugijos rekomendacijose minimas kaip viena iš gydymo galimybių pacientams, sergantiems lėtine širdies kraujagyslių liga. Tyrimai rodo, kad ši veiklioji medžiaga vidutiniškai gali sumažinti miokardo infarkto, insulto ar mirties nuo širdies ir kraujagyslių ligų riziką 20 proc. Be to, sukaupta daugiau nei 23 mln. pacientų gydymo patirtis, o vaistai klinikinėje praktikoje naudojami jau daugiau nei du dešimtmečius.
Mitai ir mokslo kalba
Viena dažniausių baimių, kalbant apie nutukimo gydymą, – svoris mažėja tik todėl, kad vaistai sukelia pykinimą ar kitų virškinimo sutrikimų. Gydytojai paaiškina, kad pagrindinis GLP-1 klasės vaistų veikimo mechanizmas yra poveikis smegenų centrams, reguliuojantiems apetitą ir sotumą, – dėl to sumažėja suvartojamų kalorijų, kai kurių tyrimų duomenimis, net iki 50 proc. Virškinimo sistemos simptomai gali pasireikšti, tačiau dažniausiai būna lengvi, laikini, o dozė didinama palaipsniui, kad organizmas prisitaikytų.
Kita dažnai girdima baimė – esą gydymas naikina raumenis. Specialistai primena, kad liesosios masės mažėjimas būdingas bet kuriam reikšmingam svorio mažėjimui, nesvarbu, ar jis pasiekiamas dieta, chirurgija, ar vaistais. Svarbu, kad gydant nutukimą apie 84 proc. svorio, kurio netenkama, sudaro riebalinis audinys, o raumenų jėga išlieka. Paprastos priemonės – pakankamai baltymų ir jėgos pratimai – padeda išsaugoti raumenų masę.
Viešojoje erdvėje atsiranda ir nuogąstavimų dėl galimo regėjimo sutrikimų ryšio su GLP-1 vaistais, kalbant apie itin retą būklę – išeminę regos nervo neuropatiją (angl. NAION). Didelės apimties klinikinių tyrimų analizė parodė, kad šios būklės atvejų dažnumas panašus placebo grupėje ir vaistus vartojusių pacientų grupėje.
Galiausiai pasigirsta teiginių apie galimą priklausomybę. Tačiau šie vaistai veikia biologinius apetito reguliavimo mechanizmus ir priklausomybės nesukelia. Priešingai – kai kurių tyrimų duomenimis, gydymo metu gali mažėti potraukis alkoholiui ir jo suvartojamas kiekis.
Diskusijoje apibendrinta, kad nutukimas – lėtinė liga, susijusi su daugiau nei 200 komplikacijų ir reikšmingai didinanti širdies ir kraujagyslių, metabolinių ir reprodukcinių sutrikimų riziką. Kaip ir bet kuri kita lėtinė liga, nutukimas turi aiškias diagnostikos ir gydymo rekomendacijas, o šiuolaikinė medicina suteikia galimybių veiksmingai mažinti su ja susijusias rizikas.
(be temos)