Ką šių dienų medikui reiškia tūkstantmečius gyvuojanti Hipokrato priesaika?

Šiandien jaunieji medikai, gavę gydytojo diplomą, visos Hipokrato priesaikos žodžių nekartoja. Skambant priesaikai jie taria: „Prisiekiu.“ Šis žodis Kauno medicinos universitete praėjusią savaitę skambėjo ne vieną kartą. Šimtai absolventų prisiekė taip garsiai ir ryžtingai, kad net didžiausi skeptikai negalėjo abejoti: jaunimui Hipokrato priesaika yra šventa.

Ką apie ją mano ką tik diplomus gavę gydytojai ir tie, kuriuos pasirinkta mediko profesija ir jai duota priesaika per daugybę darbo metų ne kartą buvo privertusi ieškoti kompromisų su sąžine?

Tvirtino, kad dovanų neims

„Pasižadant vykdyti Hipokrato priesaiką virpėjo širdis. Net per repeticiją jaudinausi, o prisiekus dėstytojų, draugų, artimųjų akivaizdoje neįmanoma jos netesėti“, – įsitikinusi Medicinos fakulteto absolventė Ugnė Jašinskaitė.
Mergina – garsios medikų dinastijos atstovė. Ugnės senelis profesorius Petras Jašinskas – Klinikų plėtros sumanytojas ir vykdytojas. Ugnės tėtis Vytautas Jašinskas – oftalmologijos profesorius, Akių ligų klinikos vadovas. Todėl ir Ugnei kito kelio tarsi nebuvo – ji pasirinko mediciną.
Penktakursė Birutė Gumauskaitė svajoja būti širdies ligų gydytoja ir Hipokrato priesaikai itin didelės reikšmės neteikia. Jai tai – tradicija, gyvuojanti tūkstantmečius ir todėl būtų šventvagiška ją laužyti. Net ir nepriėmusi priesaikos būsimoji gydytoja neįsivaizduoja, kad galėtų dirbti kitaip.
Mergina tvirtino, kad dovanų iš pacientų neims. „Žmonės patys išsigalvojo, kad gydytojams privalu dėkoti ir dovanoti daiktus ar pinigus. Man tokių padėkų nereikės. Laikui bėgant medikų atlyginimai didės ir ši daugumai nepriimtina tariamo dėkingumo tradicija tikrai išnyks“, – įsitikinusi B.Gumauskaitė.

Svarbiausia padėti

Kauno medicinos universiteto Medicinos studijų programą U.Jašinskaitė ir B.Gumauskaitė šiemet baigė su kitais 211 Medicinos fakulteto absolventų. Šimtai jaunųjų medikų gavo odontologų, farmacininkų, visuomenės sveikatos ir slaugos specialistų diplomus.
„Priesaika skirta visiems gydytojams, neišskiriant vienos ar kitos specialybės. Visiems galioja tas pats Hipokrato priesakas – nepakenkti“, – taip Hipokrato priesaiką apibendrino Kauno medicinos universiteto rektorius profesorius Remigijus Žaliūnas. „Svarbiausia – padėti žmogui“, – pridūrė profesorius V.Jašinskas.
Priesaika tapatinama su profesija, kuri neatleidžia gydytojo nuo pareigų nei dieną, nei naktį, nei per šventes ar atostogas. Gydytojas visur ir visuomet yra gydytojas.

Papildė farmacininkų gretas

Kauno medicinos universiteto gydytojas proktologas Dainius Pavalkis, prieš ketvirtį amžiaus priėmęs tuometę tarybinio gydytojo priesaiką, bendraamžius kolegas vadina prarastąja karta.
„Labai daug gydytojų, tuomet priėmusių priesaiką, išėjo dirbti į farmacijos, draudimo bendroves, nes ten mokėjo ir tebemoka dešimt kartų didesnį atlyginimą“, – apmaudžiai kalbėjo docentas D.Pavalkis.
Ar dėl to kalta tarybinio gydytojo priesaika, reikalavusi „nenuilstamai kovoti už taiką, už tai, kad būtų užkirstas kelias branduoliniam karui“? Jis atvirai pripažįsta: gydytojai turbūt niekada nebuvo ta kasta, kuri valgė vien sausą duoną. „Vieša paslaptis, kad šių dienų gydytojai dirba keliose darbovietėse ir juos finansiškai remia pacientai. Priešingu atveju trečdalis Lietuvos medikų būtų emigravę“, – įsitikinęs D.Pavalkis.
Jis visai rimtai sako, kas visuomenė geriau nei politikai supranta gydytojus, jų darbo svarbą. Tačiau būtų geriau įmokėti į kasą kelis litus už konsultaciją ar greitosios medicinos pagalbos iškvietimą ir taip papildyti skurdų sveikatos sistemos biudžetą, nei mokėti gydytojui į kišenę. Tai ligoniams būtų pigiau, įsitikinęs D.Pavalkis. Jis pridūrė, kad nepaisant jokių mokesčių ar dovanų gydytojai dirba vienodai atsakingai.

Slėpė diagnozę

Gydytojas D.Pavalkis turėjo viliojamą pasiūlymą daug uždirbti užsienyje, bet atsisakyti gydytojo praktikos. Pastaroji sąlyga jam buvo nepriimtina. Dauguma gydytojų dieną naktį tarnauja sergantiems žmonėms, išties besąlygiškai vykdydami pasižadėjimą: „Sąžiningai, garbingai ir nesavanaudiškai gydysiu.“ Tačiau medikams ligonių gydymas yra darbas, sako gydytojai praktikai. Už jį turi būti mokama.
„Gydytojas nėra Dievas ir baisiausia, jei įsijaučia į Dievo vaidmenį. Gydytojas nėra visagalis, jis – tik paslaugų teikėjas“, – pabrėžė D.Pavalkis ir kritikavo Hipokrato priesaikos teiginį – informacijos apie ligonį platinimą.
„Informuosiu ligonį ir jo šeimą apie ligą, tyrimo ir gydymo būdus bei galimas pasekmes, atsižvelgdamas į jo interesus ir pageidavimus“, – praėjusią savaitę prisiekė jaunieji medikai. Tačiau Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymas draudžia medikams pasakoti apie ligonio ligą ir sveikatos būklę be jo sutikimo. Šeimos nariams – taip pat.
„Anksčiau visi žinodavo apie ligonį, kalbėdavo apie jo ligą pakuždomis arba už durų, o nuo ligonio tikroji diagnozė būdavo slepiama. Dabar apie tai kalbame su pačiu ligoniu ir jam girdint su jo artimaisiais. Mums tai yra daug lengviau“, – džiaugėsi gydytojas D.Pavalkis.

Pokyčius koreguoja laikas

Šiuo metu Lietuvoje dalis medikų yra davę atnaujintą Hipokrato priesaiką, dalis – vadinamąją Ženevos deklaraciją arba Ženevos gydytojo įžadą, kurį taip pat galima būtų vadinti atnaujinta Hipokrato priesaika. Abiejuose tekstuose kalbama apie medikų profesijos pašaukimą.
Hipokrato priesaika buvo tobulinama ne kartą, bet jos humanizmo dvasia išliko esminis dalykas. Vienu metu pagal priesaiką medikams buvo draudžiama naudoti peilį ir peiliu gydyti akmenligę.
Chirurgai priklausė kitai kastai, Hipokrato pasekėjai privalėjo gydyti be peilio.